Antradienį įvykus balsavimui dėl pasitikėjimo premjeru, už P. Sanchezą pasisakė vos keliais parlamentarais daugiau. Iš 350 susiskaldžiusių parlamento atstovų 167 balsavo už pasitikėjimą P. Sanchezu, 165 parlamentarai balsavo prieš, o susilaikė 18 katalonų ir baskų separatistų atstovų. Trečiadienį P. Sanchezas tapo mažumos koalicinės vyriausybės su radikalia kairės „Podemos“ partija vadovu.
Prisaikdinus premjerą tikimasi nutraukti beveik metus besitęsusią politinę aklavietę po rezultatų nedavusių rinkimų balandį bei lapkritį – abu kartus laimėjusi socialistų partija nesurinko absoliučios daugumos.
P. Sanchezas dabar sieks suvienyti naująją vyriausybę, kurios darbotvarkė, remiantis socialistų partijos šaltiniais, bus paskelbta kitą savaitę.
Lapkritį įvykusių rinkimų metu paaiškėjo, kad socialistų partijos palaikymas krito ir net po susitarimo su „Podemos“ abiem partijoms atiteko tik 155 vietos, tad iki daugumos joms trūko 21 vietos. Tai P. Sanchezą paskatino palaikymo ieškoti tarp mažesnių regioninių grupių.
Jis taip pat siekė užtikrinti, kad katalonų ir baskų separatistų partijos susilaikytų nuo balsavimo ir tai sukėlė įnirtingą dešiniųjų konkurentų iš Liaudies (PP) partijos, centro dešiniųjų iš „Ciudadanos“ ir dešiniųjų iš „Vox“ reakciją.
P. Sanchezas premjeru tapo 2018 m. birželį, kai premjerui Marianui Rajoy'ui iš PP partijos buvo pareikštas nepasitikėjimas. Naujajai P. Sanchezo vyriausybei reikės spręsti nestabilią padėtį, šalyje įsivyravusią nuo 2015 m., kai žlugo dešimtmečius trukusi socialistų ir PP hegemonija.
Naujoji koalicija žada kelti minimalų atlyginimą, didinti dideles pajamas gaunančių asmenų ir stambaus verslo įmonių mokesčius, taip pat norima panaikinti kai kuriuos prieštaringai vertinamos 2012 m. darbo rinkos reformos elementus, kurie, kaip perspėja rinkos atstovai, gali pakenkti darbo vietų kūrimui.