„Prezidentas Putinas ne kartą melavo apie Lenkiją. Jis visuomet taip elgdavosi visiškai sąmoningai. Paprastai taip nutinka, kai Rusijos valdžia jaučia tarptautinį spaudimą, susijusį su jos veiksmais. Spaudimą ne ant istorinės, o šiuolaikinės geopolitinės scenos. Pastarosiomis savaitėmis Rusija patyrė keletą reikšmingų pralaimėjimų: nesėkme baigėsi mėginimai visiškai perimti Baltarusijos kontrolę, Europos Sąjunga nutarė pratęsti sankcijas Rusijai dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, o susitikimas vadinamuoju Normandijos formatu ne tik nepanaikino šių sankcijų, o tuo pat metu – šį kartą amerikiečiai – jas sugriežtino, žymiai apsunkindami „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimą. Tuo metu dėl masinio dopingo vartojimo Rusijos sportininkams uždrausta ketverius metus dalyvauti rungtynėse“, – teigia savo viešai paskelbtame pareiškime Lenkijos premjeras.

Lenkijos Vyriausybės vadovas teigia, kad šiuo melu siekiama nukreipti dėmesį nuo pastarojo meto Maskvos nesėkmių.

„Mano nuomone, prezidento Putino žodžiai yra mėginimas pridengti šias problemas. Rusijos vadovas puikiai suvokia, kad jo kaltinimai neturi nieko bendra su tikrove ir kad Lenkijoje nėra paminklų Hitleriui arba Stalinui. Tokių paminklų mūsų krašte buvo tik tuomet, kai juos statydavo agresoriai ir nusikaltėliai – Hitlerio Trečiasis Reichas ir sovietinė Rusija“, – teigia jis.

„Rusų tauta – didžiausia Stalino, vieno žiauriausių nusikaltėlių pasaulio istorijoje, auka – nusipelnė tiesos. Giliai tikiu, kad rusų tauta – tai laisvų žmonių tauta ir kad ji atmeta stalinizmą net tada, kai prezidento Putino valdžia stengiasi jį reabilituoti. Nėra sutikimo pakeisti budelius su aukomis, žiaurių nusikaltimų vykdytojus – su nekaltais žmonėmis bei užpultomis valstybėmis. Vardan aukų atminties bei vardan bendros ateities privalome rūpintis tiesa“, – teigia M. Morawieckis.

Gruodžio 19-ąją komentuodamas EP priimtą rezoliuciją, raginančią Rusiją pripažinti savo stalinistinę totalitarinę praeitį, V. Putinas pareiškė, kad Sovietų Sąjungą sulyginti su nacistine Vokietija yra „cinizmo viršūnė“. V. Putinas apkaltino Vakarų valstybes, Lenkiją prisidėjus sukurstant Antrąjį pasaulinį karą ir atkreipė dėmesį į įvairius susitarimus, jų pasirašytus su Vokietija iki konflikto pradžios 1939-aisiais.

Lenkija iškvietė Rusijos ambasadorių


DELFI primena, kad Lenkijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Varšuvoje pasiaiškinti dėl pastarosiomis dienomis prezidento Vladimiro Putino pažertų kaltinimų Lenkijai dėl veiksmų, susijusių su Antrojo pasaulinio karo pradžia.

Lenkijos naujienų agentūra PAP pranešė, kad ambasadorius Sergejus Andrejevas buvo „skubiai“ iškviestas į URM Varšuvoje. Jis buvo informuotas, kad Lenkijos valdžia griežtai atmeta pastaruoju metu V. Putino ir kitų Rusijos pareigūnų išsakytas „istorines insinuacijas“, sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Marcinas Przydaczas.

Pasak M. Przydaczo, Lenkija laiko V. Putino ir kitų aukšto rango Rusijos pareigūnų išsakytas nuomones tolygias „stalinistiniam istorijos naratyvui“ ir „totalitarinės valstybės propagandai”.

„Jie taip pat yra pasityčiojimas iš milijonų stalinistinio totalitarizmo aukų, tarp kurių taip pat buvo Rusijos liaudis“, – pabrėžė lenkų viceministras.

Lenkija ir Rusija jau seniai nesutaria, kaip vertinti Antrojo pasaulinio karo įvykius.

Varšuva laikosi požiūrio, kad konfliktą, Lenkijoje pareikalavusį 6 mln. žmonių gyvybių, pradėjo nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Lenkija abi šias šalis laiko agresorėmis, kurių veiksmai atnešė didžiules kančias ir pareikalavo daugybės žmonių gyvybių.

Rusija savo ruožtu yra susitelkusi į Sovietų Sąjungos patirtas aukas, kai Vokietija 1941 metais pradėjo karą prieš komunistinę valstybę, dėl šios priežasties tapusią Vakarų šalių sąjungininke. Kol Europa buvo išvaduota iš nacių teroro, žuvo apie 27 mln. Sovietų Sąjungos piliečių.

V. Putinas pastarosiomis dienomis griežtai smerkė Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, kurioje sakoma, kad Sovietų Sąjungai tenka dalis atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo sukurstymą. Rusijos lyderis šiuos pareiškimus vadino „visiška nesąmone“.

Karas prasidėjo praėjus kelioms dienoms po Adolfo Hitlerio ir sovietų diktatoriaus Josefo Stalino susitarimo pasidalyti Lenkiją ir Baltijos valstybes, remiantis slaptuoju protokolu prie 1939 metų rugpjūčio 23-ąją abiejų galybių pasirašyto Molotovo-Ribbentropo pakto.

Anot V. Putino, šią nepuolimo sutartį Maskva buvo priversta pasirašyti, nes kelios kitos Europos valstybės irgi sudarė su A. Hitleriu panašaus pobūdžio susitarimų.

Kremliaus vadovas atkreipė dėmesį į 1938 metais Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos sudarytą Miuncheno susitarimą, leidusį A. Hitleriui aneksuoti tuometę Čekoslovakiją. Anot V. Putino, šis faktas yra Vakarų lyderių „sąmokslo“ su A. Hitleriu pavyzdys.

V. Putinas taip pat citavo archyvinius dokumentus, esą rodančius, kad tuometis Lenkijos ambasadorius Berlyne gyrė A. Hitlerio planus išvalyti Europą nuo žydų.

Apie tai kalbėdamas V. Putinas pratrūko pykčiu ir pavadino lenkų ambasadorių „šunsnukiu“ bei „antisemitine kiaule”.

Maskvos pareiškimai piktina net prorusišką Čekijos prezidentą


Čekijos prezidentas Milošas Zemanas penktadienį pasmerkė Rusijos „įžūlumą“, Maskvai pareiškus protestą dėl Prahos sprendimo paskelbti 1968-aisiais surengtos sovietų vadovaujamos karinės invazijos į tuometę Čekoslovakiją sukaktį atmintina diena.

Veterano kairiųjų pažiūrų M. Zemano, žinomo savo prorusiškais pareiškimais, naujausi komentarai buvo netikėti.

Čekijos įstatymų leidėjai anksčiau šį mėnesį priėmė nutarimą rugpjūčio 21-ąją šalyje minėti „įsiveržimą ir vėlesnę Varšuvos sutarties kariuomenių okupaciją“.

M. Zemanas šį teisės aktą pasirašė gruodžio 13 dieną.

Penkiomis dienomis vėliau Rusijos užsienio reikalų ministerija išreiškė „didelį nusivylimą“ naujuoju įstatymu ir pridūrė, kad jis „vargu ar skatina sėkmingą dvišalį bendradarbiavimą“.

URM pranešime sakoma, kad įstatymas prieštarauja 1993 metų dvišalio bendradarbiavimo sutarčiai, įtvirtinusiai „siekį nubrėžti brūkšnį už totalitarinės praeities, susijusios su nepriimtinu jėgos panaudojimu prieš Čekoslovakiją 1969 metais“.

Penktadienį prezidentūros tinklalapyje paskelbtame M. Zemano interviu sakoma, kad Maskvos komentarai atspindi „absoliutų įžūlumą“.

„Prieš kurį laiką priėmiau prezidento (Vladimiro) Putino kvietimą į pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-ųjų metinių minėjimą, bet dabar svarstau, ar ten vykti“, - kalbėjo M. Zemanas, anksčiau dalyvaudavęs Maskvoje kasmet rengiamuose Pergalės dienos paraduose.

„Vis tik galiu nuvykti ir pasakyti rusams – galbūt atverskite naują puslapį ir liaukitės minėję šias metines?“ – tęsė Čekijos lyderis.

1968 metų karinė operacija buvusioje Čekoslovakijoje, nuo 1948 vadovautoje Maskvos sąjungininkų komunistų, nutraukė anksčiau tais metais prasidėjusį liberalesnį laikotarpį, žinomą „Prahos pavasaris“.

Šis judėjimas buvo sutriuškintas Maskvos, laikiusios savo pajėgas šalyje tolesnius du dešimtmečius, kol komunistinis režimas 1989 metais buvo nuverstas per nesmurtinę Aksominę revoliuciją.

Dar po ketverių metų Čekoslovakija taikiai pasidalijo į Čekiją ir Slovakiją.

M. Zemanas 1968 metais įstojo į Čekoslovakijos komunistų partiją, bet po dvejų metų buvo iš jos pašalintas dėl nepritarimo sovietinei okupacijai.

Praha ir Maskva pastaraisiais mėnesiais taip pat apsikeitė aštriais pareiškimais, Čekijos sostinei nusprendus pašalinti Sovietų Sąjungos maršalo Ivano Konevo, Rusijoje laikomo Antrojo pasaulinio karo didvyriu, paminklą.

Nesutarimus taip pat pakurstė kito Prahos rajono sprendimas pastatyti paminklą vadinamajai Vlasovo armijai, 1945 metų gegužę padėjusiai išvaduoti miestą. Šios pajėgos, dar žinomos kaip Rusijos išvadavimo armija, buvo sudarytos daugiausiai iš Raudonosios armijos karių, patekusių į nelaisvę per Vokietijos karinę kampaniją Sovietų Sąjungoje ir perėjusių į nacių pusę.