„Mano verslas buvo susijęs su lietuviais, latviais ir Brexit įnešė tokį dalyką, kad visi verslai tarsi sustingo. Niekas nežino, kas bus toliau, niekas nesiplečia. Tai, be abejonės, padarė įtaką ir mano verslui. Tai irgi paskatino žiūrėti, galvoti, ką daryti toliau. Ir tai buvo gera proga viską sudėjus į krūvą grįžti į Lietuvą“, – „Info diena“ žinioms pasakojo lietuvė.
Lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad didžioji dauguma lietuvių, gyvenančių Britanijoje kol kas daro viską, kad turėtų galimybę ten likti.
„Daugelis tikrai stengsis įteisinti savo buvimo šalyje statusą. Nes iki spalio pabaigos tokių buvo 125 tūkstančiai iš Lietuvos. Per mėnesį maždaug apie 30 tūkstančių aplikuoja, manau, kad tas procesas tikrai paspartės“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip pat įsitikinęs, kad visiems Britanijoje jau gyvenantiems sąlygos nesikeis, tačiau norintiems į šalį vykti jau po Brexit, sąlygos bus kitokios.
„Aišku, kai jau susiderėsime naują tvarką, tai jau nebus taip, kaip buvo: jokių kliūčių, suvaržymų ir panašiai. To nereikėtų tikėtis. Mes labiau kalbame apie tuos, kurie ketina ten vykti naujai. O tuos piliečius, kurie gyvena ten, tikrai neturi pasikeisti jų situacija nei socialiniu požiūriu, nei mokestiniu“, – apie būsimą tvarką pasakojo L. Linkevičius.
Beje, britų politikai mąsto ir apie naujas kliūtis atvykstantiems po Brexito. Jų planai tokie, kad Jungtinėje Karalystėje gyventi ir dirbti galėtų tik tie, kurių atlyginimas per metus siektų 30 tūkstančių svarų. Tai būtų 2,5 tūkst. svarų per mėnesį.
Laisvosios rinkos instituto direktorė Indrė Genytė–Pikčienė sakė, kad šį kartelė tikrai nėra žema.
„Norima šiek tiek atsijoti atvykstančius pagal sukuriamą pridėtinę vertę. Nes ta kartelė nėra žema, bandoma išvengti visiškai nekvalifikuotos darbo jėgos įvažiavimo ir norima pritraukti šiek tiek aukštesnės kvalifikacijos darbo jėgos“, – aiškino ji.
Britanijos lietuviai sako, kad tokia suma nėra labai didelė, bet ją uždirba toli gražu ne visi.
„Aptarnavimo srityje, ar sandėliuose dirbantys žmonės tikrai ne visi tokią sumą per metus uždirba, nebent dirba labai ilgas valandas. Todėl ir prieštaravo net patys parlamentarai, kad nustačius šią kartelę labai stipriai būtų apmažintas įvažiavimas fabrikų darbininko, aptarnavimo srities žmonių“, – „Info dienai“ sakė D. Asanavičiūtė.
Jungtinės Karalystės lietuviai taip pat pastebi, kad į šalį iš Europos sąjungos kasmet vis mažiau asmenų, tą mato ir ekonomistai.
„Tas emigracijos srautas iš Lietuvos yra prislopęs. Tai yra ne vien tik neapibrėžtumo jausmas Jungtinėje Karalystėje pasekmė, bet ir pačios Lietuvos ekonomikos aplinkos pagerėjimas. Galbūt iš tikrųjų tai bus kažkoks paskatinimas pagalvoti apie tolesnes perspektyvas Lietuvoje“, – kalbėjo ekonomistė I. Genytė–Pikčienė.
Ekonomistės žodžius patvirtina ir Jungtinės Karalystės neseniai grįžusi Edita.
„Labai daug priežasčių, kodėl žmonės grįžta. Faktas, kad Tėvynės ilgesys yra priežastis numeris vienas. Kitas dalykas, Brexit, ne tokie geri uždarbiai, kaip kad buvo, žmonės ten nebemato prasmės. O čia gyvenimas gražėja ir gerėja. Negalima pasakyti, kad iki tokio lygio, kad jau norėtųsi. Bet vis tiek progresas, kurį matau grįžusi po 15 metų, yra fenomenalus“, – „Info diena“ žinioms pasakojo Edita.
Oficialiais duomenimis Didžioje Britanijoje gyvena per 200 tūkst. lietuvių, tačiau neoficialiai jų gali būti gerokai daugiau.
