Mudu su vyru skyrėmės daugybę kartų, bet taip ir neišsiskyrėme, nors buvo laikas, kai net mušėmės. Dabar juokiamės prisiminę viską, ką krėtėme per gyvenimą, ir išvis dabar juokiamės daug daugiau nei anksčiau. Va sudaužėm mašiną, gražuolį „Renault“, nepataisomai, bet abu likome gyvi ir sveiki ir taip džiaugėmės, kad vakare atėjo sūnus iš viršutinio aukšto, kur kažkada gyveno, o dabar kartais, kai atvažiuoja mums padėti, pernakvoja.
Tai va, atėjo ir sako: „Nieko nesuprantu, kas jums atsitiko? Prisimenu, kai buvau dar vaikas ir tėvelis truputį įlenkė žigulio sparną, tai visą vakarą barėtės, pykotės ir verkėte, ir buvote tokie nelaimingi, o dabar sudaužėt gerą apynauję mašiną nepataisomai ir juokiatės, kad visas namas skamba“.
Taigi muškitės, pykitės, skirkitės, bet likite kartu, senatvėje būsite laimingesni už tuos, kurie skyrėsi ir tuokėsi po kelis kartus, bet senatvėje liko vieni, tie, manau, giliai viduje yra patys nelaimingiausi.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!