„Didelė problema yra (...) gerokai sumažėjusi konkurencija per pastaruosius keletą metų mūsų bankiniame sektoriuje. Mes matome, kad ir palūkanų maržos auga, verslo segmentas apskritai susiduria su sunkumais gaunant paskolą ir tas paskolų srautas verslui tikrai yra sumenkęs“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė jis.
Anot jo, sprendimai dėl valstybinio banko turėtų būti grįsti kaštų-naudos analize.
„Tokiame kontekste reikia ieškoti išimčių ir tikrai valstybės kapitalo banko idėja neturėtų būti tabu. Prezidentas taip pat akcentavo, kad bet koks sprendimas turi būti grįstas kaštų-naudos analize, ilgomis ir tikrai nuodugniomis diskusijomis. Bet būtų laikas apie tai pradėti diskutuoti ir būtent tą diskusiją prezidentas inicijavo“, – tęsė S. Krėpšta.
ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), atlikęs 2008-2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimą, siūlė atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.
