Kodėl kyla spaudimas dovanoti?

Pasak psichologo Olego Lapino, dovanojimą galima sieti su pasitenkinimu, gerumu, taip pat – su siekiu parodyti, kad artimieji tau rūpi. Visgi viena iš didžiausių paskatų keistis dovanomis yra baimė.

„Pasąmoninga baimė išsiskirti iš visuomenės, kuri per Kalėdas gausiai apipila aplinkinius dovanomis, skatina žmogų jas pirkti. Taip pat bijoma, kad artimasis, negavęs dovanos, nebus lygus su visais. Atitinkamai, nupirkus ir įteikus dovaną, baimė nurimsta, nes įvykdoma visuomenės priskirta užduotis – daugeliui priimtina forma parodant, kad artimas žmogus tau rūpi“, – pasakoja O. Lapinas.

Kaip pastebi psichologas, jaučiant šį spaudimą ir gyvenant pertekliaus laikais, dovanos neretai būna ir neapgalvotos. Kai, rodos, visko pakanka, darosi vis sunkiau artimajam įteikti tai, kas būtų prasminga ir jam reikalinga. Tam reikia laiko, vienas kito pažinimo, kurio taip stokojama kasdienybėje. Dėl to greitai perkami nereikalingi menkniekiai, kurių gavėjas nesijaučia laimingu, o to neparodo tik iš perdėto mandagumo.

„Ekonovus“ vadovas R. Draskinis atkreipia dėmesį, kad tokios neapgalvotos dovanos dažnai turi ne tik emocinių, bet ir ekologinių pasekmių. Specialisto teigimu, po švenčių padidėja išmetamų atliekų kiekiai, kuriuos augina ir nepatikusios kalėdinės dovanos bei jų pakuočių perteklius.

Dovanos

„Nepersonalizuotos dovanos, tokios kaip statulėlės ar suvenyrai, dažnai būna sudaryti iš kelių medžiagų, pavyzdžiui, plastiko, keramikos ir stiklo, kurias pačiam sunku (ar net saugiai neįmanoma) vieną nuo kitos atskirti. Dėl to šių dovanų negalite rūšiuoti ir jos, neradusios vietos namų kertelėje, metamos į bendrų (mišriųjų) atliekų konteinerius bei galiausiai atsiduria sąvartynuose. Panaši bėda yra ir su dovanų įpakavimais, kurie dažnu atveju būna pertekliniai. Ir tvariau, ir skoningiau dovaną įpakuoti į paprastą dovanų popierių – juk džiuginti turėtų ne ištaiginga pakuotė, o parodytas dėmesys ir dėmesingai parinkta dovana“, – įžvalgomis dalijasi R. Draskinis.

Kaip paskutinę minutę neprašauti?

Nelaukiamos dovanos turi kelis įspėjamuosius bruožus – daiktas yra labai nepraktiškas ir / ar neatitinka gavėjo asmeninių poreikių.

„Svarbu, kad dovana atitiktų gavėjo skonį, nes jis nustato tikrąją jos vertę. Kaip pavyzdį, galime paimti knygas. Dažniausiai jos dovanojamos tokios, kokios patiktų pačiam gavėjui. Knygą dovanojantis galvoja apie jį, ne apie savo preferencijas“, – konkretų pavyzdį pateikia psichologas O. Lapinas.

Be to, renkant dovaną, atsižvelgti verta ir į gavėjo pažiūras, vartojimo įpročius. Visuomenei vis labiau atsigręžiant į tvarumą, atsakingą pirkimą ir vartojimą, vertėtų pasidomėti, ar šia tendencija neseka ir dovanos gavėjas.

Dovanos

„Artimąjį, kuriam tvari pasaulėžiūra nėra svetima, pradžiugins, pavyzdžiui, ir kavinukas iš sendaikčių parduotuvės. Ir tai – tik vienas iš pasirinkimų, leidžiančių dovaną įsigyti tvariai. Kitos alternatyvos – tai atiduotuvės ar daiktų perpardavimo platfromos, suteikiančios joms antrąjį gyvenimą. Perkant dovaną čia, mažinsite kartais tikrai besaikį vartojimą ir, tikėtina, rasite unikalią staigmeną jums brangiam žmogui. Laiko dar yra – perpardavimo platformose galite ieškoti dovanų, kurios būtų jums patogiame mieste ar net artimiausiame rajone“, – apibendrina R. Draskinis.

Kaip rašoma pranešime spaudai, jei dar iš praėjusių Kalėdų turite dovanų, nuo kurių planavote atlaisvinti namus, pirmiausiai pasistenkite suteikti joms antrą šansą – parduoti ar atiduoti. Tik tada, jei daiktas neranda naujų namų, belieka jį išmesti. Bet ir tai daryti reikėtų atskingai.

„Pavyzdžiui, keramikinės statulėlės negali nugulti stiklo konteineriuose, nes keramika nesilydo ir, pakliuvusi tarp perdirbamo stiklo, gali suprastinti jo kokybę. Kitas įdomesnis atvejis būtų minkšti elektroniniai žaislai. Jų negalima taip paprastai išmesti į tekstilės konteinerius. Reikėtų eletroninius žaislų mechanizmus atskirti nuo medžiagos ir tik tada ją mesti į konteinerį; o šie mechanizmai turėtų keliauti į panaudotos elektronikos surinkimo taškus“, – įžvalgas užbaigia R. Draskinis.