Karlas Eirikas Schjottas-Pedersenas, šalies naftos lobistinės organizacijos vadovas, perspėja, kad debatų „intensyvumas“ kelia rizikų sektoriui, nuo kurio priklauso stulbinanti šalies gerovė.
Minėta lobistinė organizacija, Norvegijos naftos ir dujų asociacija, praėjusį ketvirtadienį įvardino, kam konkrečiai iškilo grėsmė. Jos vertinimu, 37 mlrd. dolerių vertės naftos investicijų, numatytų per artimiausius penkerius metus, pakibs ant plauko, jeigu naftos bendrovės nesiryš prisiimti atsakomybės. Tokios prognozės daug niūresnės nei anksčiau.
Norvegijoje, kur pragyvenimas itin brangus, stabili naftos politika, įskaitant mokesčius, žvalgymo paskatos ir licencijų išdavimas yra labai svarbūs komerciniai argumentai. Dalis šių investicijų išnyks kaip dūmas, jeigu netikrumas dėl pramonės ateities didės, sakė K. E. Schjottas-Pedersenas.
„Mes girdime viešus debatus, kurie kelia klausimų dėl bendrų sąlygų, o tokios viešos diskusijos tampa vis intensyvesnės, – sako jis. – Kadangi matome, jog didėja nesankcionuotų investicijų dalis, šios investicijos yra itin jautrios bendrų sąlygų pokyčiams, ir yra tikimybė, kad kai kurios iš jų gali būti atšauktos. Tokios aplinkybės pabrėžia stabilumo svarbą.“
K. E. Schjottas-Pederseno perspėjimai vėl suskamba naftos pramonės aplinkoje, papūtus naujiems politiniams vėjams. Šiais metais leiboristų partija, didžiausia politinė grupė, atsisakė remti gręžimo darbus viename iš labiausiai ekologiškai pažeidžiamų Norvegijos rajonų. Tuo tarpu naftos sektoriaus darbuotojai skundžiasi dėl juntamos stigmos, esą jų pramonė kenčia dėl „gėdinimo“.
Tačiau iškastinis kuras yra Norvegijos ekonomikos gyvybinės jėgos šaltinis. Šalis yra didžiausia naftos bei dujų gamintoja visoje Vakarų Europoje, minėti energijos ištekliai sudaro apie pusę šalies eksporto. Pramonėje dirba beveik 200 000 žmonių.
G. Thunberg „klysta“
Neseniai švedų jaunimo aktyvistė Greta Thunberg užsipuolė Norvegiją dėl jos, kaip „naftos valstybės“, statuso ir pareikalavo, kad šalis palaipsniui nutrauktų savo naftos gavybą.
Anot K. E. Schjottas- Pederseno, toks žingsnis galiausiai tik sukeltų dar didesnį teršalų išmetimą pasauliniu lygiu. Nes Norvegijoje gavybos etapu išskiriama mažiau teršalų nei kitose šalyse. Be to, iš Norvegijoje išgaunamos lengvesnės naftos gaminami mažiau taršūs produktai, sako naftos lobistinės organizacijos vadovas.
„G. Thunberg yra teisi sakydama, kad mums reikia mažinti teršalų emisijas. Ji taip pat teisi dėl to, kad ateityje nafta taps ne tokia svarbi energetikos struktūroje, – kalbėjo jis. – Bet ji klysta sakydama, kad mes turėtume nutraukti naftos bei dujų gavybą, idant būtų įgyvendinti Paryžiaus susitarimo gyvendinimo tikslai.“
