Už tokią įstatymo pataisą ketvirtadienį priėmimo metu vienbalsiai balsavo 103 Seimo nariai.
Įstatymo pataisa numato, kad 2020–2021 metais taikant penktadaliu didesnį nei numatyta bazinės pensijos indeksavimo koeficientą, kitąmet jis didėtų 1,83 procentinio punkto. Tai reiškia, kad pensijos papildomai augtų dar po maždaug 3,5 Eur. Tiesa, nuo 2021-ųjų – 1,91 punkto koeficientas jau būtų taikomas abiems – ir bazinės, ir individualiosios pensijos dalims.
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos narė Rima Baškienė sakė, kad tokiai iniciatyvai reikalingos papildomos lėšos yra surastos.
„Mieli kolegos, reikia priminti, kad pensijų indeksavimo pagrindu 8,11 proc. didėja visos pensijos. Prezidento iniciatyva didinti papildomai ir sparčiau 1,83 proc., tai reiškia 3,5 euro, taip pat – puiku, kai yra papildomas dydis. Tai pareikalaus iš biudžeto 32 mln. eurų. Lėšos yra surastos, nes atsakingai žiūrime į problemą, kurią turime spręsti“, – kalbėjo R. Baškienė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narys Mykolas Majauskas priminė, kad pensininkų, gyvenančių skurdo rizikoje, yra 40 procentų. Nuo 2014 iki 2018 m. šis skaičius, pasak jo, padvigubėjo.
„Čia mes esame blogiausioje situacijoje per visą nepriklausomybės laikotarpį. (…) Problema yra ne tik šios Vyriausybės, bet metai iš metų Vyriausybės neskyrė pakankamo dėmesio pensininkų skurdo problemai, ir šiandien esame, kur esame. Kviečiu pritarti šiam siūlymui, nors iš esmės jis problemos nesprendžia, (…) bet jau šis tas“, – sakė M. Majauskas.
DELFI primena, kad BNS teigimu dėl įstatymuose jau įtvirtinto indeksavimo senjorų vidutinė senatvės pensija nuo metų pradžios didės 30 eurų iki 375 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro iki 397 eurų.