Naršant internete kartais apima jausmas – „mano naršyklė apie mane žino daugiau, nei geriausi draugai“. Ką tik pagalvojote, kad jums reikalingos atostogos? Naršyklės ekrane greičiausiai netrukus išvysite patrauklų kelionių agentūros pasiūlymą. Šaldytuve baigėsi pienas? Juostelėje ekrano apačioje turbūt jau sukasi karuselė su artimiausio prekybos centro savaitinėmis akcijomis.
Personalizuota reklama internete jau seniai nebėra naujiena. Korporacijoms ji suteikia galimybę pasiekti motyvuotą klientą ar pirkėją; vartotojui sutaupo laiko, renkantis reikiamus produktus. Juk akimirksniu gaunama tik tokia informacija, kokios reikia čia ir dabar.
Tačiau specialistai sako, kad saugi riba, kurią peržengus reklamos industrija iš pagalbininkės tampa asmens duomenų vagile, jau įveikta.
Šiandien reklamos kūrėjai gali sukurti bauginančiai tikrą jūsų profilį – jie žino, ką perkate, kur keliaujate, kokiose svetainėse naršote, kur einate ir ką ten nuėję veikiate. Paprastai reklamuotojams net nereikia ypatingai stengtis, siekiant surinkti apie jus duomenis.
Vartotojai duomenis atiduoda patys
Ar kada bandėte suskaičiuoti, kiek kartų per dieną naršyklės buvote paprašytas įdiegti slapukus (ang. cookies)? Dažniausiai sutikimo veiksmas atliekamas automatiškai, svetainei pareikalavus sutikti su slapukų politika mainais į aktualesnį jums turinį. Tačiau už sutaupytą laiką mokama didelė kaina, trečiosioms šalims pateikiate pluoštą vertingų duomenų – visą savo naršymo istoriją.
Slapukai arba nedidelės laikmenos, atsiunčiamos į jūsų kompiuterį ir leidžiančios konkrečiai interneto svetainei įsiminti, ką joje nuveikėte – kokias prekes apžiūrinėjote, ką įsidėjote į krepšelį, kokio turinio ieškojote – reklamuotojams, siekiantiems dar geriau jus pažinti, atvėrė platų kelią. Dabar jie žino, kas jus domina, kam esate linkęs nešykštėti pinigų.
Išpopuliarėjus mobiliesiems įtaisams, ypatingai tiems, kuriuose įdiegta „Android“ programinė įranga, atsirado dar daugiau galimybių pažeisti jūsų privatumą.
Jeilio privatumo laboratorijos ir prancūzų ne pelno siekiančios organizacijos „Exodus Privacy“ atliktas tyrimas parodė, kad iš daugiau nei 800 „Android“ mobiliųjų programėlių 71 naudojo duomenis renkančias technologijas.
Daugiausia tokių duomenų seklių (6–7 vienoje programėlėje) naudojo internetinių pažinčių platformos „Tinder“, „OkCupid“, orų programėlė „Weather Channel“ ir net telefono prožektoriaus programėlė „Super-Bright LED Flashlight“. „Spotify“ naudojo keturis duomenų seklius, o „Uber“, „Lyft“, „Skype“, „AccuWeather“ ir „Microsoft Outlook“ – po tris.
Rodos, nieko tokio, jei programėlės, kuriomis pasitikite, šį tą apie jus žino, tik...ar tikrai galite jomis pasitikėti?
Technologijų kampanijos, kaip ir bet kurios kitos, trokšta pelno. Kuo tiksliau reklama atitinka jūsų pomėgius ir silpnybes, tuo naudingesnis jos užsakovui esate. Dėl šios priežasties tokios įmonės kaip „Google“, „Facebook“, „Twitter“ ir kitos turi sukaupusios didžiulius kiekius informacijos apie savo vartotojus ir, nors šių įmonių atstovai tvirtina neperduodantys tretiesiems asmenims jokių duomenų apie savo vartotojus, būtent šie duomenys yra technologinių įmonių sėkmės garantas.
Negalėdamos veikti tiesiogiai, technologijų kampanijos gali daryti spaudimą kitais būdais. Pavyzdžiui, paskatinti jus priimti visiškai netikusius sprendimus duomenų saugumo atžvilgiu.
Korporacijos manipuliuoja jūsų laisva valia
Šios manipuliacijos vadinamos „tamsiaisiais šablonais“ – terminu, kurį Norvegijos vartotojų taryba pavartojo savo praėjusiais metais pateiktoje ataskaitoje.
Joje išskiriama 12 šablonų, pasąmoningai skatinančių interneto vartotoją duoti sutikimą duomenims gauti, įtikinti pirkti, apsilankyti interneto puslapyje, į kurį vartotojas net neketino užsukti ir pan.
Šie žmonių psichikai įtaką darantys būdai puikiai veikia vien dėl to, kad daugelis veiksmų internete atliekama automatiškai, prieš tai neįsigilinus į svetainės dizaino maketą ar norimą įteigti turinį.
Internetas pasiekė laukinį greitį, tokį, kuriame nelieka laiko kritiškai mąstyti. Palankiausią, siekiant auginti korporacijų pelnui.
Knygos „Spaudimo algoritmai“ (ang. „Algorithms of Oppression“) autorė ir Kalifornijos universiteto Los Andžele profesorė Safiya Noble, bendraudama su žurnalistais, yra sakiusi: „mes patikime komercinėms paieškos sistemoms atskirti tiesą nuo fikcijos, tačiau jos nėra patikimi faktų tikrintojai daugeliu socialinių ir politinių klausimų. Iš tiesų, liudijame triuškinantį pasitikėjimo internetinėmis platformomis praradimą tuo laiku, kai šios platformos vaidina svarbiausią vaidmenį žlugdant ar saugant demokratinius vertybes pasaulyje.“
Profesorės žodžius galima laikyti lemtingais.
Kodėl blogai likti neįtrauktam?
Didieji filosofai, apmąstę ekonomikos ir politikos teoriją, jau prieš daugelį metų įspėjo žmoniją, kad žmogaus poreikių formavimas pagal rinkos poreikius – tiesiausias kelias į fašizmo ideologiją. Nepaisydami istorinių pamokų šiandien gyvename pasaulyje, kurį valdo didžiulės korporacijos, galinčios nesudėtingai manipuliuoti žmonių poreikiais ir nuomonėmis.
Jei manote, kad blogiausia, ką reklamuotojai gali padaryti – įkyriai rodyti jums reklamą, klystate. Reklama gali ne tik įtraukti, bet ir atmesti. Būtent ši galimybė kelia tiesioginę grėsmę demokratinio pasaulio vertybėms.
2016 metais „Facebook“ pirmą kartą pateko į teisėsaugos akiratį dėl personalizuotų reklamų, diskriminuojančių tam tikras žmonių grupes, naudojimo. Tą kartą socialinio tinklo atstovai patikino sieksiantys tobulinti reklamos mechanizmus, tačiau realybėje tai nebuvo įgyvendinta.
Po metų ne pelno siekianti organizacija „ProPublica“, prisidengusi fiktyvios įmonės vardu, nupirko didelį kiekį nekilnojamojo turto nuomos reklamų „Facebook“ socialiniame tinkle. Pasitelkus filtrus, jos tapo neprieinamos „afroamerikiečiams, mokyklinio amžiaus vaikų turinčioms motinoms, žmonėms, kuriuos domina neįgaliesiems pritaikytos patalpos, žydams, pabėgėliams iš Argentinos ir žmonėms, kurių gimtoji kalba – ispanų“.
Šių metų spalį „Facebook“ atstovai ir vėl atsidūrė teisiamųjų suole – šį kartą dėl diskriminacijos amžiaus ir lyties pagrindu, kuomet bankų, draudimo, paskolų teikimo ir investavimo paslaugų reklamos nebuvo rodomos moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Šios istorijos parodė, kaip, pasitelkiant reklamą, lengva diskriminuoti žmones ir riboti konkurenciją.
Vartotojų privatumas – pačių vartotojų rankose
Prognozuoti, kas laukia reklamos verslo ateityje ir kaip jis keisis diegiant vis pažangesnes technologijas, sunku. Vis dėlto, didelė tikimybė, kad personalizuotos reklamos ne tik niekur nedings, bet tik dar intensyviau kišis į potencialaus kliento gyvenimą, o virtualūs vartotojų profiliai taps dar detalesni.
Kita vertus, didžiosios technologijų įmonės jau keletą metų deklaruoja siekį gerinti rodomų reklamų kokybę ir bent jau blokuoti reklamas, galinčias kelti pavojų kompiuteriui.
Vis dėlto, privatumo iššūkiais šiandien ir ateityje privalės pasirūpinti patys vartotojai, užuot patikėję šią galią korporacijoms. Štai, ką galite padaryti, siekdami sumažinti jums rodomų reklamų kiekį:
Peržiūrėkite savo turimų socialinių tinklų paskyrų ir programėlių privatumo nustatymus. Jų nepakeitus socialinis tinklas ir įvairios programėlės turi atvirą prieigą prie jūsų pateikiamų duomenų. Niekada negalite būti tikras, kada šie duomenis pateks į trečiųjų šalių rankas.
Atminkite, kad „Facebook“ turi teisę dalintis jūsų duomenimis su visomis programėlėmis prie kurių prisijungiate, naudodamiesi „Facebook“ paskyra. Tam jūs duodate sutikimą. Norėdami išvengti tokių informacijos mainų skirtingose interneto svetainėse sukurkite skirtingus vartotojo profilius.
Atidžiai peržiūrėkite, kokioms programoms ar interneto svetainėms duodate sutikimą naudoti slapukus.
Naudokitės virtualiuoju privačiu tinklu (VPN), leidžiančiu tinkle sukurti privatų duomenų apsikeitimo kanalą ir apsaugoti privatumą.
