Praėjusį ketvirtadienį prezidentui Donaldui Trumpui pasirašius Honkongo protestuotojus palaikančius įstatymus, Kinijos užsienio reikalų ministerija dar kartą davė įspėjimą, kartodama praeitos savaitės pranešimo žodžius.
Panašiais grasinimais Kinija svaidėsi ir anksčiau, kai JAV patvirtino ginklų pardavimą Taivanui, kelioms įmonėms pritaikė sankcijas dėl žmogaus teisių pažeidimų ir įtraukė „Huawei Technologies Co.“ į juodąjį sąrašą.
„Siūlome JAV liautis užsispyrus eiti savo keliu, antraip Kinijai teks imtis ryžtingų atsakomųjų veiksmų, – teigiama užsienio reikalų ministerijos pranešime. – Už jų pasekmes bus atsakinga tik JAV.“
D. Trumpas pasirašė Honkongo protestuotojus palaikančius įstatymus ir tuo supykdė Kiniją.
Vėliau užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Gengas Shuangas neatsakė į klausimus, kada Kinija atsikirs JAV ir ar ginčas atsilieps prekybos deryboms. Reporteriams jis pareiškė: „Laukite tęsinio.“
„Bus tas, kas bus“, – pasakė jis.
Nors ruošiamasi jau kelias savaites, bet nepateikta jokių smulkmenų, tad aiškėja, kaip Kinijai sunku atsikirsti JAV ir kartu nepakenkti savo ekonomikai, – o ši auga lėčiausiai per beveik tris dešimtmečius. Kinija patvirtino atsakomuosius tarifus JAV prekėms, tačiau daugiau nedarė beveik nieko, kitose santykių srityse laikosi „strategiško susitvardymo“ politikos.
Įtaka prekybos deryboms
Kinijos prekybos ministerijos ekspertų grupės tyrėjas Mei Xinyu teigė, kad prekybos derybose bus aptariamas Honkongo klausimas, ir tikėtina, jog Kinija paprašys JAV patikslinti savo poziciją ir gal net duoti tam tikrų pažadų, kad įstatymo neįgyvendins.
Jis pridūrė, kad Kinija tuo pačiu metu ruoš atsakomąsias priemones, kaip ir buvo teigiama užsienio reikalų ministerijos pranešime, tačiau jokių smulkmenų apie konkrečias priemones neatskleidė.
„Dėl to tebevykstančiose derybose kils šiek tiek neaiškumų, – teigė Mei Xinyu. – Tačiau sandorio sėkmė vien nuo to nepriklauso.“
Nors akivaizdžiausias būdas, kaip Kinija gali atsikirsti, – tai vilkinti derybas; akivaizdu, jog norėdama, kad jos nežlugtų, iki šiol vyriausybė toleravo labai daug. Jei nepavyks sudaryti pirmojo etapo sandorio, gali būti, kad gruodžio viduryje Kinijai bus pritaikyta dar daugiau tarifų.
Yra ir kitų galimybių, tačiau dauguma jų taip pat kelia pavojų, jog kils nepageidaujamų ekonominių pasekmių.
Kadangi šalies ekonominės problemos gilėja ir nematyti jokių požymių, kad neramumai Honkonge greit baigsis, gali būti, kad prezidentas Xi Jinpingas nenori rizikuoti.
Nepatikimi subjektai
Kinija JAV atsikirsti gali paskelbusi ilgai žadėtąjį „nepatikimų subjektų“ sąrašą, nustojusi pirkti JAV gaminius, pardavusi JAV iždo vertybinius popierius arba sumažinusi įvairiausioms prekėms, nuo išmaniųjų telefonų iki elektra varomų automobilių būtinų retųjų metalų, eksportą.
Diplomatijos srityje Kinija gali liautis bendradarbiauti dėl sankcijų Šiaurės Korėjai ir Iranui, atšaukti Kinijos ambasadorių arba silpninti diplomatinius santykius.
Vyriausiasis vyriausybės valdomo laikraščio „Global Times“ redaktorius ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ teigė, kad Kinija svarsto galimybę įtraukti įstatymą parašiusius asmenis į šalyje nepageidaujamų asmenų sąrašą.
Mano žiniomis, iš pagarbos prezidentui Trumpui, JAV ir jos žmonėms Kinija svarsto įtraukti Honkongo žmogaus teisių ir demokratijos aktą parašiusius asmenis į nepageidaujamų asmenų sąrašą ir uždrausti jiems atvykti į Kiniją, Honkongą ir Makao.
— Hu Xijin 胡锡进 (@HuXijin_GT) November 28, 2019
„Honkongas tampa Kinijos ir JAV prekybos karo koziriu, – pranešime Pekine teigė „Bank of China (Hong Kong) Ltd.“ vyriausioji ekonomistė E Zhihuan. – Dabar, kai D. Trumpas parodė savo kortas, kaip reaguosime, priklauso nuo mūsų išminties. Situacija labai paini ir sudėtinga.“
Pats D. Trumpas iš tiesų beveik neturėjo pasirinkimo, ar pasirašyti įstatymus, reikalaujančius priimti sankcijas prieš visus pareigūnus, laikomus atsakingais už žmogaus teisių pažeidimus ar miesto autonomijos negerbimą, bei uždrausti minios valdymo įrankių, pavyzdžiui, ašarinių dujų ir guminių kulkų, eksportą miesto policijai. Kongresas įstatymui pritarė beveik vienbalsiai, o tai reiškia, kad jo atstovai turi teisę nepaisyti prezidento veto, be to, artėjant 2020 m. rinkimams D. Trumpas nenori suteikti demokratų partijai priežasties jį pulti.
Pasirašydamas įstatymus D. Trumpas užsiminė Xi Jinpingui, kad veiksmų nebus imamasi iškart. Jis išreiškė susirūpinimą dėl neįvardytų įstatymo dalių ir teigė, kad jos gali trukdyti jo konstituciniams įgaliojimams vykdyti JAV užsienio politiką.
„Pasirašiau šiuos įstatymus iš pagarbos prezidentui Xi, Kinijai bei Honkongo žmonėms“, – pranešime trečiadienį teigė prezidentas.
Vidaus reikalai
Tačiau Kinijai šie įstatymai reiškia, kad kišamasi į jos vidaus reikalus, be to, gali būti, kad jie dar paskatins pastaraisiais mėnesiais vis agresyviau besielgiančius protestuotojus. Pasak anksčiau komercinių reikalų atašė Kinijos konsulatuose Niujorke ir San Fransiske dirbusio He Weiweno, nors prekybos derybos su tuo nesusijusios, gali nukentėti santykiai apskritai.
„JAV pažeidė Kinijos suverenitetą, todėl ši, žinoma, imsis priemonių, – teigė dabar „Center for China and Globalization“ centro Pekine tyrėju dirbantis W. He. – Kinijoje suverenitetas svarbesnis už prekybą.“
Paklaustas, kokių Kinija imsis veiksmų, W. He neatsakė.
„Nežinau, kokių tiksliai veiksmų jie imsis, – pasakė jis. – Tikėtina, kad pasekmių bus.“
