Šiuo metu privaloma mediacija nėra taikoma. Įstatymo pakeitimuose, kuriuose atsiranda privalomos mediacijos reglamentavimas, nenumatyta išimtis tais atvejais, jei skyrybos vyksta dėl smurto artimoje aplinkoje. Šią nuostatą dar neįsigaliojus įstatymui jau siūloma keisti.

Ketvirtadienį registruotas įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma privalomą mediacijos netaikyti tais atvejais, „kai yra gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pradėtas ikiteisminis tyrimas susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje.“

Įstatymo pakeitimą inicijavo Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Aukoms jau ir dabar siūlo susitaikyti su smurtautoju

Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, nors privalomai mediacija turėtų būti pradėta taikyti tik nuo sausio 1 d., kai kurios institucijos ją jau ir darbai siūlo smurtą patyrusioms aukoms.

„Mediacijos įstatyme nenurodžius nuostatos, kad smurto artimoje aplinkoje atveju, mediacija yra negalima, yra didelė grėsmė, kad ji bus taikoma praktikoje. Jau ir dabar – Specializuotos pagalbos centrų specialistai pastebi, kad tokia praktika yra taikoma.

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos, vienijančios visus Lietuvoje veikiančius Specializuotos pagalbos centrus, nariai pastebi, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjai, vykdydami nukentėjusiojo ir įtariamojo apklausą, dažnu atveju organizuoja akistatą, kurios metu yra siūloma susitaikyti.

Vykdant smurto artimoje aplinkoje atvejo vadybą (kuomet šeimoje yra nepilnamečių vaikų, nepaisant to, jie tiesiogiai nukentėjo ar ne), atvejo vadybininkai, kurie nėra susipažinę su smurto artimoje aplinkoje dinamika yra linkę taikyti mediacijos/susitarimo praktiką, siekiant užtikrinti vaikų saugumą neatsižvelgiant į nukentėjusio asmens interesus, poreikius bei jo ir jo vaikų saugumą“, – rašoma aiškinamajame įstatymo pakeitimo projekto rašte.

Aukos ir smurtautojo akistata gali būti naudinga tik kai kuriais atvejais

Aiškinamajame rašte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ir smurto artimoje aplinkoje atveju mediacija gali būti naudinga nusikaltimo aukai, tačiau tai turi būti daroma tik specializuotų, su smurto artimoje aplinkoje problema susipažinusių specialistų ir įvertinus aukos būklę.

„Nusikaltimų aukų direktyva nurodo, kad „(46) atkuriamojo teisingumo paslaugų tarnybos, įskaitant, pavyzdžiui, aukos ir nusikaltėlio mediacijos modelį, šeimų sueigą ir sprendimo priėmimo apskritojo rato principu modelį, gali būti labai naudingos aukai, tačiau būtina apsauga nuo antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto. Todėl tokias paslaugas teikiančios tarnybos turėtų visų pirma atsižvelgti į aukos interesus ir poreikius, siekiant atitaisyti aukai padarytą žalą ir išvengti papildomos žalos.

Perdavus bylą atkuriamojo teisingumo paslaugų tarnyboms ir vykdant atkuriamojo teisingumo procesą, turėtų būti atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip nusikaltimo pobūdis ir sunkumas, padarytų traumų dydis, pakartotinis aukos fizinės, seksualinės ar psichologinės neliečiamybės pažeidimas, skirtinga aukos ir nusikaltėlio galia, taip pat aukos amžius, branda ar intelektiniai gebėjimai, kurie galėtų riboti ar mažinti aukos gebėjimą pasirinkti atsižvelgiant į gautą informaciją arba turėti įtakos tam, kad aukai rezultatas nebus palankus“, – teigiama rašte.

Teisingumo ministerija: apie aukos ir smurtautojo susitaikymą nekalbama

Kaip DELFI jau rašė, pasikeitusiame Mediacijos įstatyme numatoma, kad nuo Naujųjų metų privaloma mediacija turės būti taikoma visuose šeimos ginčuose: bylose dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir kt. Išimtis netaikyti mediacijos tais atvejais, kai šeimos byloje yra smurto požymių, nenumatyta.

Moterų informacijos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė anksčiau žurnalistams teigė, kad šie pakeitimai nuo smurto nukentėjusias aukas įstums į dar beviltiškesnę padėtį.

„Kai smurtas vyksta artimoje aplinkoje, šalių padėtis yra nelygi. Mes turime vieną žmogų, kuris bijo, ir turime kitą žmogų, kuris kontroliuoja situaciją. Kai vyksta mediacija, jie susodinami kaip lygūs partneriai. Smurtas negali būti medijuojamas, nes smurtas negali pasikeisti abiejų šalių sutarimu, nes viena šalis niekada nedavė sutikimo, kad prieš ją smurtautų“, – pabrėžė R. Butkevičiūtė.

Savo ruožtu teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas DELFI teigė, kad mediacija – nėra siūlymas aukai susitaikyti su smurtautoju, o tokie įstatymo pakeitimai turėtų padėti išspręsti didelę dalį šeimų ginčų dar iki bylai pasiekiant teismą.

„Privalomos mediacijos taikymas šeimos bylose leis greičiau išspręsti ginčą, nes bylinėjimasis teismuose tokio pobūdžio bylose gali užtrukti ir kelerius metus, šalims nereikėtų samdyti advokatų, visiškai nereikėtų mokėti žyminio mokesčio.

Mediacija yra ginčo sprendimo būdas, siekis paskatinti šalis taikiai išspręsti ginčą iki kreipimosi į teismą. Tačiau šiuo atveju nekalbama apie aukos ir smurtautojo susitaikymą“, – tikino Ž. Plytnikas.

Viceministras taip pat pabrėžė, kad mediacija gali būti sustabdyta bet kuriame etape, o jei joje per tam tikrą laiką viena pusė dalyvauti nesutinka – ji negali būti taikoma.
„Mediacijos procese gali būti taikomos įvairios technikos, kurios užtikrina, kad ginčo šalys nesusitiktų, kad nebūtų daroma neigiama įtaka, pavyzdžiui, individualūs susitikimai ir kt.

Mediacijos įstatymas, nors ir įtvirtina nuostatas dėl privalomosios mediacijos taikymo šeimos ginčuose, tačiau numato plačias galimybes bet kuriuo metu, bet kurioje stadijoje, pasitraukti iš mediacijos ir kreiptis tiesiogiai į teismą. Be to, kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių ir per įstatyme nustatytą terminą negaunamas kitos sutikimas, mediacija negali būti taikoma“, – teigė Ž. Plytnikas.