„Situacija sunki, nebežinau, ko griebtis“, – DELFI pasakoja 52-ejų metų moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI), su vyru nusprendusi skirtis beveik po 24-ejų bendro gyvenimo metų.
„Vyras mane terorizuoja, smurtauja, kreipiausi į pareigūnus, bet niekas nepadeda. Socialinės darbuotojos irgi jam padeda, o jis nori su manimi susidoroti. Nebežinau, kur kreiptis“, – pasakojo moteris, sunkiai tramdydama ašaras.
Vilniuje gyvenanti moteris teigė, kad vienas didžiausių trikdžių santuokoje visuomet buvo vyro brolis dvynys, į kurį jos sutuoktinis nuolat kreipdavosi pagalbos ar patarimų. „Aš nežinau, ko jam trūksta, gal dėmesio. Vyro brolis neturi net šeimos, todėl mums aiškina, kišasi į mūsų šeimą, visokias dogmas įrodinėja, kaip reikia gyventi, ką daryti“, – skundėsi moteris.
Moteris skundžiasi ir vaiko teisių specialistų požiūriu į jos problemą, esą jaučia, kad nori iš jos atimti šešiolikmetę dukrą. „Vyras smurtauja, paskutiniais žodžiais iškoneveikia vaiką. Net nebendrauja kaip su asmenybe. Galima sakyti, nebendrauja su dukra nuo trejų. Sūnų irgi daužė, mušė, dabar viskas atsiliepia sveikatai. Vaikas nukentėjęs“, – tęsė moteris.
Moteris tvirtino, kad yra tokia nusivylusi, kad nė nebežino, į ką toliau kreiptis: „Gal net į prezidentą?“
Po skyrybų teismas priteisė ir alimentus šešiolikmetei dukrai, tačiau motina tvirtina, kad tiek neužtenka visoms paauglės išlaidoms. „Išsireikalavau alimentų iki aštuoniolikos metų, o jis mane terorizuoja. O vaikui reikia ir apsirengti, ir į klubą nueiti pašokti, ir sportuoti reikia, ir būreliai, ir mokytis, ir ekskursijos būna mokykloje, ir gyventi, ir kvėpuoti“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad teismas vyrui priteisė kas mėnesį dukros išlaikymui mokėti po 200 eurų, tačiau vėliau moteris išsireikalavo didesnės sumos.
Moteris tvirtina, kad vyras nesidžiaugia tuo, kad reikia mokėti alimentus, bet juos moka. „O vaikams ir apsirengti reikia, ir pavalgyti. Sūnus – studentas, neturi darbo. Studentui sunku susirasti. Kaip ir medikams. Visur diskriminacija vyksta darbuose, – tvirtino moteris. – Gyvename trise, kažkaip reikia išsilaikyti. ir butą išlaikyti.“
Neseniai moteris įsidarbino, tačiau teigia, kad kol augino vaikus, dirbti buvo sunku.
Beje, ji tvirtina, kad ir ją lankantys specialistai, ir pats vyras ragina parduoti butą ir kraustytis su vaikais kitur, bet ji teigia, kad nė nesvarsto tokios galimybės.
Dviejų vaikų mama teigia, kad su vaiko teisių specialistais bendrauja maždaug pusmetį, tačiau dabar pagrindinis jos tikslas – kad vyras išsikraustytų gyventi kitur.
Daugiau nei du dešimtmečius su vyru pragyvenusi moteris pasakoja, kad susituokti nusprendė ne vedina didelių jausmų, tačiau pasiremdama artimųjų patarimais. „Patarė man, kad geras vyras, – pasakojo moteris. – O dabar namuose kambariuose turime užsirakinti, spynas daryti, kitaip negalime gyventi, neramu.“
O kada prasidėjo visos problemos? „Anksčiau nepastebėjau, bet mes labai svetimai gyvenome. Norėjau skirtis dar tada, kai sūnui buvo šešeri, bet tuo metu ir pasikalbėti su manimi niekas nenorėjo. Pasikalbėjimas jam kaip smūgis. Sakė, kad aš rėkiu, o aš norėjau pakalbėti, pasakyti, kad nenoriu kartu gyventi“, – tęsė moteris.
Ji teigė, kad jau pati du kartus dėl vyro kreipėsi į policiją, dar kelis kartus pareigūnus dėl triukšmo kvietė kaimynai. Esą vyras tuo metu, kai nedirba, smurtauja, šūkauja, girtauja. „Vaikais nesirūpina. Nei pirmu, nei antru“, – skundėsi moteris.
Kur ieškoti pagalbos?
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistai DELFI nurodė, kad situacija tarnybai žinoma. Nustatytas pirmas grėsmės lygis nepilnametei merginai. Šiai šeimai paskirtas atvejo vadybininkas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įvardijo, kur moteris galėtų ieškoti pagalbos: Vilniaus miesto krizių centre, Vilniaus moterų namuose, Moterų informacijos centre, Krizių įveikimo centre.
Teisinės pagalbos galėtų suteikti Vilniaus universiteto Teisės klinika, Vilniaus miesto savivaldybė, antrinę teisinę pagalbą moteriai gali suteikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Moterų informacijos centro specializuota pagalbos centro konsultantė Jovita Simniškienė DELFI teigė, kad šioje situacijoje atsiradusi moteris pagalbos gali rasti ir jų centre. Beje, ji nurodė, kad dažniausiai moterys kreipiasi norėdamos tiesiog išsišnekėti.
„Ji gali ateiti pas mus ir čia susitikti su specializuota pagalbos centro konsultante, aptarsime visą jos situaciją. Jei vyras smurtauja, bus paaiškinta, kaip elgtis, ką daryti, kad moteris pasijustų saugiau, – teigė J. Simniškienė ir pridūrė, kad centre teikiama ir specializuota pagalba. – Tai tokia pagalba, kai nėra šiaip informavimas ir konsultavimas.“
Konsultantė teigė, kad centre galima gauti ir psichologo pagalbos, ir teisinės pagalbos.
Beje, jos teigimu, jei moteris mato, kad nei jai, nei jos vaikams namuose yra nesaugu, gali Vilniaus krizių centre rasti laikiną prieglobstį. Konsultantės teigimu, bet kuriuo metu atėjusi moteris bus priimta bent parai.
J. Simniškienė įvardijo, kad dažniausiai į centrą besikreipiančios moterys nori tiesiog pasikalbėti. „Būnant toje situacijoje yra sunku, draugėms nepasakoja, neturi, kam papasakoti, nes tai jau būtų kaip ir marškinių išnešimas iš namų, o jei ir papasakoja draugėms, tai jos ir sprendimų ieško, nebesigilina į emocinę moters būseną, o moterys tam dažnai neturi vidinių jėgų, – kalbėjo konsultantė. – Pasikalbėti ir išsipasakoti yra labai svarbu, nes kai žmogus pasijaučia suprastas, pasidaro aiškiau, ką daryti.“
Konsultantė teigė suprantanti, kad į bėdą pakliuvusioms moterims dažnai net sunku ir baisu kviesti policijos pareigūnus. „Nepatogu prieš vaikus, prieš kaimynus, – vardijo J. Simniškienė. – Jei žmogus nori jaustis saugiai, turi susikurti saugią aplinką, o kaip ją susikurti gyvenant kartu su smurtautoju? Tai sudėtinga.“
Beje, į centrą nebūtina kreiptis pačiai, į centrą gali kreiptis ir aplinkiniai, prašydami susisiekti ir padėti asmeniui. Centrui apie asmenį, kuriam reikalinga pagalba, gali pranešti ir policijos pareigūnai. „Moterims dažnai atrodo, kad jos gali viską išspręsti pačios, bet dažnai tikrai negali, – kalbėjo konsultantė. – Būna ir tokių pavyzdžių, kai dukra paskambina policijai pranešti apie mamą, kuri visą gyvenimą kentė vyro, jos tėvo smurtą. Neseniai turėjome tokį atvejį ir mama paliko smurtautoją, išsiskyrė.“