Siekiant sukurti palankesnes sąlygas verslo kūrimui bei vystymui, pritraukti didesnių užsienio investicijų bei užsienio kapitalo įmonių steigimo šalyje, taip pat siūloma pinigų apskaitos principo pritaikymą padidinti nuo 30 000 eurų iki 2 000 000 eurų.
Tai numatančias Pelno mokesčio įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai liberalai Simonas Gentvilas ir Kęstutis Glaveckas.
Pagal siūlomą projektą, „pelno mokestis įskaitomas tokia tvarka: 90 procentų į valstybės biudžetą ir 10 procentų į savivaldybių biudžetus, pagal pelno mokesčio deklaracijoje nurodytą veiklos adresą.“
„Dalies pelno mokesčio įskaitymas į savivaldybių biudžetus sukurs tiesioginį savivaldybių suinteresuotumą verslo sąlygų gerinimu savivaldybėse. Tai ypač naudinga itin inovatyvių įmonių ir aukštos pridėtinės vertės startuolių plėtrai“, – sako įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys S. Gentvilas.
Pinigų apskaitos principo taikymas, anot jo, suteiks smulkioms įmonėms galimybę taupyti apyvartines lėšas ir padidins jų konkurencingumą tiekiant paslaugas su ilgo termino atsiskaitymais.
„2020 m. biudžete numatyta surinkti 843,5 mln. eurų pelno mokesčio. Įskaičius 10 proc. pelno mokesčio į savivaldybių savarankiškus biudžetus, valstybės biudžetas netektų 84,3 mln. eurų. Tačiau mokesčių surinkime taikomas subsidiarumo principas ir reikšmingai išaugęs savivaldybių suinteresuotumas įmonių pelningumu sukurs geresnes verslo sąlygas, kas ilgainiui lems didesnį pelno mokesčio mokėjimą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Šiuo metu įstatymas reglamentuoja, kad pinigų apskaitos principą gali naudoti įmonės, kurių pajamos per 3 metų laikotarpį neviršija 30 000 eurų, o pelno mokestis mokamas tik į valstybės biudžetą.
