Vieną sekmadienio rytą kreipėmės į Vilniaus ligoninę, nes labai skaudėjo ausį, negalėjau miegoti jau antrą naktį. Vadinasi, mam ausį pradėjo skaudėti dar penktadienio naktį, o tai jau buvo nedarbo laikas poliklinikose. Šeštadienį kentėjau, nes tikėjausi, kad praeis, gėriau įvairius, namuose rastus vaistus, bet skausmas nepraėjo.
Tad kreipėmės pagalbos į gydytojus. Jie nustatė ausies uždegimą, bet už tai reikėjo SUMOKĖTI. Tad reziume yra tokia, kad mokėk valstybei už tai, kad skausmą jauti dvi naktis, bet temperatūros neturi. Tai vadinama nebūtinąja pagalba, nesvarbu, kad dvi naktis nemiegi, kad vaistų, kokių nori, negali nusipirkti, nes jų niekas neparduoda, kadangi neturi recepto. Lauk pirmadienio, tada ir nemokėsi.
Man kraupu – nuo tokios pagalbos ir socialinių mokesčių. Negi žmogus, mokantis socialinį draudimą, nusipelno mokėti savaitgaliais už gydymą, kad išrašytų gydytojas vaistų ir pacientas eitų dirbti po savaitgalio į išsimiegojęs?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!