„Įstatymų projektus vertinti, kad jie nepadarytų žalos Lietuvos šeimoms, galima ir reikia. Bet kam steigti dar vieną biudžetinę įstaigą su vadovu, kuriam reikės biuro, administracinio aparato, ir visa tai reikės finansuoti iš biudžeto. Juk kalbame apie tai, kaip mažinsime biurokratiją ir išlaidas jai. Valdantieji naikina gyventojams reikalingas valstybės tarnybas, o dabar steigia naują, kurios funkcijų tikrai gali imtis jau anksčiau veikusi Šeimos komisija“, – sako A. Sysas.
A. Sysui abejonių kelia ir pačios Nacionalinės šeimos tarybos sudėtis, kurioje, be kitų visuomenininkų atstovų, būtų ir šeimoms atstovaujantys nariai.
„Vėl Seimas veliasi į visuomenės kiršinimą dėl šeimos sąvokos. Šiais laikais, kai šeimomis save laiko ir kartu gyvenantys, vaikus auginantys žmonės, nebūtinai susisaistę oficialiais santuokos pažymėjimais – vėl bus keliamas klausimas, kas ir kokioms šeimoms galės atstovauti toje Nacionalinėje taryboje, ir kokių žmonių interesai bus ginami. Vėl kuriamų įstatymų užribyje gali atsidurti be santuokos gyvenantys partneriai ir jų vaikai“, – mato grėsmes visuomenei socialdemokratas A. Sysas.
Nors Vyriausybė buvo pareiškusi neigiamą nuomonę, kad naujai steigiama Nacionalinė šeimos taryba būtų biudžetinė įstaiga, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) nusprendė, kad ši įstaiga turėtų turėti būtent tokį statusą, primena ELTA. Iš visuomenininkų sudaryta Nacionalinė šeimos taryba patarinėtų Seimui šeimos politikos klausimais. Steigti Nacionalinę šeimos tarybą numato Seimo priimtas Šeimos stiprinimo įstatymas.
Pagal siūlomą Šeimos stiprinimo įstatymo pakeitimo projektą, Nacionalinė šeimos taryba būtų Seimui atskaitinga šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, kuri yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga.
Siūloma numatyti, kad taryba sudaroma 4 metų kadencijai. Ją sudarytų 15 narių iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų.