Vasarą pasirašytoje koalicijos sutartyje buvo sutarta, kad vaiko pinigai, LSDDP pageidavimu, turi kilti iki 70 eurų visoms šeimoms ir dar 30 eurų papildomai daugiavaikėms, nepasiturinčioms, įvestas nemokamas pradinukų maitinimas, nemokamos bakalauro studijos. O jei tai nebus padaryta, žada nutraukti koalicinę sutartį kaip negaliojančią.
Priminė koalicinės sutarties svarbą
Spaudos konferencijoje LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas sakė, kad dabartiniai Vyriausybės pasiūlyti mokesčiai netenkina tiek jų, tiek ir kitų koalicijos partnerių.
„Pradėsiu nuo mūsų koalicijos sutarties, priminsiu, kad būtent šiuo susitarimu buvo daryta keturių partijų koalicija , sudarė daugumą ir balsavo už Vyriausybės patvirtinimą. Neslėpsime, pasiūlymai biudžeto, susiję su mokesčiais, mūsų netenkino, manau, kad ne tik mūsų, bet ir koalicijos partnerių“, – sakė jis.
„Mes galvojome, kad susitarimas turi būti tarp visų politinių partijų, turėtų būti ilgalaikis. Mes galvojome, kad dabar pasiūlyti mokesčiai ne tik neatitinka susitarimo, bet neatneša į šalies biudžetą pajamų, kurios yra reikalingos“, – kalbėjo parlamentaras, į miltus sumaldamas automobilių taršos ir NT mokesčius.
Jo teigimu, „ryškiausiai“ nevykdomas susitarimas – vadinamieji vaiko pinigai.
„Keisčiausia yra tai, kad iš esmės iš viso šito susitarimo vienintelis punktas, aiškiau nevykdomas, tai yra vaiko pinigai“, – sakė G. Kirkilas, pridurdamas, kad tai, ką siūlo Vyriausybė, neatitinka koalicijos sutartyje įrašytų susitarimų.
„Dabar ir finansų ministro pabrėžiama, kad parašyta tik „siekti“. Bet mums visiškai neaišku, kodėl nepasiekta, kodėl net nesiūlo pasiekti. Nes šitose derybose, ypatingai dėl šito punkto, dalyvavo finansų ministras, jo pavaduotojai“, – klausimą kėlė parlamentaras.
G. Kirkilas sako, kad ir Finansų ministerija nepaaiškina, kodėl šis susitarimas nėra vykdomas.
„Jis turi būti vykdomas, koalicijos viduje mes turime paramą“, – apie padėtį koalicijoje kalbėjo politikas.
„Mes tikimės, kad šitas punktas, kuris yra labai svarbus pačiai koalicijai, ypatingai svarbus socialinės atskirties mažinimui, turi būti įvykdytas“, – pabrėžė G. Kirkilas.
„Mes siūlome tobulinti biudžeto projektą pagal koalicijos susitarimus, nedidinant mokesčių, kur nereikia, o panaudojant kitus šaltinius“, – savo pasiūlymą reziumavo parlamentaras.
Į kalbas, kas bus, jei šis pasiūlymas nebus išgirstas, į kalbas nesileido.
„Būtų labai keista, jei finansų ministras neišgirstų šio pasiūlymo“, – apie pasiūlymo atmetimą sakė G. Kirkilas.
Naujas pasiūlymas?
Šios frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius visų pirmą įvertino padėtį.
„Geresnė naujiena tai, kad kitais metais ekonomika vis dar augs 2,3 proc., kiekviena institucija prognozuoja skirtingai, bet nulinio augumo dar kitais metais nenusimato, nors tendencijos nėra geros. Iš kitos pusės jei pasižiūrėsime į biudžetą, yra balansas išlaidų ir pajamų, tai išlaidos auga 9 procentais. Galima padaryti išvadą, kad ekonomikos augimas nepadengs išlaidų didėjimo. Nes skirtumas per didelis“, sakė jis.
Jo teigimu, daugiausiai diskusijų kelia pajamų dalis.
„Seime mažai kas ginčijasi dėl išlaidų biudžetui. Bet diskutuotina pajamų dalis – kokie mokesčiai yra racionalūs, jų vis siūloma daugiau ir daugiau, tiek ir prezidentas pasiūlė mokesčių didinimo dalykus. Mes diskutuojame, kuo būtų galima pasiūlyti padengti koalicijos sutarties esminį punktą, kuris orientuotas į ateitį“, – vaiko pinigų svarbą pabrėžė R. Sinkevičius.
Jis pasiūlė šaltinį, kuriuo būtų galima surinkti reikalingus pinigus.
„Manyčiau, kad vienas iš šaltinių galėtų būti valstybės įmonių dividendai. Štai „Lietuvos geležinkeliai“ buvo nusimatę elektrifikuoti geležinkelius nuo Kaišiadorių ir į viršų, Klaipėdos link, tam numatyti europiniai pinigai, nemaži – šimtai milijonų eurų. Žinoma, reikalingas ir apie 30 procentų kofinansavimas, bet konkursas neįvyko. Beveik esu užtikrintas, kad darbai kitais metais nebus pradėti – nėra nugalėtojo. Taigi, kofinansavimui numatyti pinigai galėtų būti išmokėti į valstybės biudžetą kaip dividendai“, – siūlė LSDDP atstovas.
Paprašytas patikslinti, R. Sinkevičius sakė nematantis priežasčių, kodėl skirtas lėšas projekto kofinansavimui, reikėtų palikti „Lietuvos geležineklių“ rankose.
„(Įmonės, aut. p) pelningumas ar darbo efektyvumas nėra pakankamas. Ir pinigų palikimas „Lietuvos geležinkeliuose“ nėra niekuo motyvuotas. Jei būtų vykdomi projektai, tai aš suprantu, kad tuos pinigus konfinansavimui reikia iš kažkur gauti. Šiuo atveju pasisakyčiau, ar rekomenduočiau, „Lietuvos geležinkeliams“ išmokėti didesnius dividendus už savo veiklos rezultatus“, – surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Sinkevičius.
„Energetikos įmonių dividendai, (…) bet dividendų sumos yra neadekvačios, jie galėtų būti didesni mokami (į biudžetą, aut. p.) ir pilnai ir su kaupu padengti kai kurių mokesčių įvedimą ir jų būtinumą“, – sakė R. Sinkevičius. Pridurdamas, kad taip pat pasielgti galėtų ir kitos valstybės įmonės. „Jų yra gerokai daugiau“, – sakė jis.
Parlamentarui užkliuvo ir viešieji pirkimai, jie galėtų būtų vykdomi atidžiau, gal taip liktų lėšų.
„Vyriausybė, gavusi biudžetą atgal turėtų labai rimtai į tuos dalykus atsižvelgti, kelias kol kas nėra užkirstas“, – sakė parlamentaras.
Jo teigimu, šiam pasiūlymui nereikia net ir įstatymo pataisų. Jis sakė, kad koalicijos tarybai šie pasiūlymai buvo pristatyti, jas girdėjo ir Vyriausybės atstovai.
Spaudos konferencijoje buvo užsiminta ir apie galimą automobilių prabangos mokestį.