XVII amžiaus pabaigoje Troškūnų dvaro (Anykščių r.) savininkui Vladislovui Sakalauskui pasikvietus vienuolius, iš pradžių iškilo medinė bažnyčia ir vienuolynas. Gaisrams nusiaubus maldos namus, 1774-1787 metais pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, o 1794 metais – mūrinis „U“ raidės formos vienuolynas. Prie bažnyčios 1800-1803 metais iškilo ir mūrinė varpinė.
Troškūnų bažnyčia, kurioje susipynę vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliai, traukia ir išore, ir vidumi. Seniausi Anykščių krašte išlikę XVIII amžiaus pabaigos vargonai – įspūdingas dirbinys, primenantis trijų vainikų karūną, kuri išpuošta trimituojančių angelų, karaliaus Dovydo skulptūromis.
Vertingiausias kūrinys bažnyčioje – stebuklingu laikomas Marijos Rožančiaus Karalienės paveikslas, kurį pagal istorinius duomenis bernardinai pristatė į Troškūnus dar XVII amžiaus pabaigoje.
Kupiškio rajone esančio Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblio istorijos pradžia – 1676 metai, kuomet čia įsikėlė pirmieji dominikonų vienuoliai.
Tais pačiais metais prasidėjo mūrinės bažnyčios statybos. Šis architektūros perlas – vienintelis Aukštaitijos vėlyvojo baroko pavyzdys, turintis neoklasicizmo bruožų.
Šiuo metu neveikiančio vienuolyno komplekso statyba su pertraukomis tęsėsi ištisą amžių ir buvo baigta 1775 metais. Iki šių dienų yra išlikę mūriniai ansamblio statiniai – bažnyčia, vienuolių gyvenamasis namas, svirnas su malūnu, tvora, vartai.
Didelį įspūdį sukelia ir bažnyčios interjeras, ypač – aštuoni altoriai, laikomi vienu originaliausių vadinamojo liaudiško baroko pavyzdžių Lietuvoje.
Nors abejuose architektūros ansambliuose dar daug ką reikia restauruoti, tvarkyti, galime didžiuotis šiais objektais - išlikusio kultūros ir architektūros lobyno dalimi, įspūdingu palikimu, kurį dabarties kartos privalo išsaugoti.
