Žarnyno veiklos ir jame gyvenančių daugybės mikroorganizmų, kitaip dar vadinamų mikrobiota, svarbą geram virškinimui ir bendrai savijautai patvirtina daugybė tyrimų. Gerųjų bakterijų mūsų organizme yra apie 2 kg, o didžiausias jų aktyvumas yra storosios žarnos pradinėje dalyje. Iš viso skaičiuojama daugiau nei 500 skirtingų bakterijų rūšių, sako profesorius.
Tačiau sutrikus bakterinei pusiausvyrai, kai žarnyne sumažėja „gerųjų bakterijų“, o padaugėja patogeninių („blogųjų“) bakterijų ar grybelių, žmogus susiduria su disbiozę lydinčiais simptomais, vieni dažniausių - pilvo pūtimas bei virškinimo sutrikimai. Mikrobiotos pasikeitimams reikšmės gali turėti netaisyklinga mityba, vaistų vartojimas, infekcinės ir neinfekcinės ligos bei stresas, įvardijo R. Stukas.
Profesorius tikino, jog antibiotikai turi žalingą šalutinį poveikį mūsų žarnynui. Jie sunaikina ne tik ligą sukeliančias bakterijas, bet ir gerąsias. Tad jei vartojate antibiotikus, jums būtina papildyti organizmą bakterijų kultūromis.
Norint išvengti nemalonių simptomų, svarbu palaikyti normalų bakterijų balansą žarnyne, t.y. užtikrinti, kad naudingųjų bakterijų būtų daugiau nei blogųjų. Tačiau profesorius pažymi, jog virškinamojo trakto ertmėje esanti mikrobiota yra individuali, o tai reiškia, kad bakterijų santykis kiekvieno žmogaus organizme yra individualus. Todėl ir sutrikus mikrobiotos pusiausvyrai kiekvieno žmogaus virškinamosios sistemos mikroorganizmai atsistato skirtingai. Bet mitybos specialistas išskyrė bendrą patarimą - labai svarbu taisyklingai maitintis. Tai reiškia, jog būtina vartoti pakankamai skaidulinių medžiagų, valgyti kiek galima šviežesnį maistą, be konservantų, kurie neleidžia daugintis naudingosioms žarnyno bakterijoms.
Žinoma, jei yra poreikis – būtina papildomai vartoti bakterijų. Tik svarbu nepamiršti, kad neužtenka organizmą papildyti tik bakterijomis. Taip pat reikia užtikrinti tinkamą jų įsitvirtinimą ir dauginimąsi. Todėl renkantis papildomą gerųjų bakterijų šaltinį svarbu atkreipti dėmesį, kad kartu būtų gausu ne tik bakterijų kultūrų, bet ir ląstelienos, sudarančios tinkamą terpę joms tarpti.
Profesorius išskyrė pagrindinius žarnyno ir virškinimo sistemos sutrikimus - tai ne tik žarnyno bakterijų disbalansas, bet ir vidurių užkietėjimas. Norint išvengti pastarojo negalavimo svarbu pasirūpinti, jog jūsų mityboje būtų pakankamai skaidulinio maisto. Juk skaidulos ne tik pagreitina maisto judėjimą žarnynu, bet ir išvalo žarnyną nuo nereikalingų, žalingų medžiagų.
Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas yra ilgiau virškinamas, todėl ne taip greit išalkstame. Kaip pavyzdžiui, suvalgęs obuolį žmogus jaučiasi sotus, o išgėręs pusę stiklinės sulčių - ne, nors abiejų produktų kaloringumas vienodas. Sotumo jausmas kyla dėl obuolyje esančios ląstelienos, tikino R. Stukas.
Pasak profesoriaus, suaugusiam žmogui reikėtų suvartoti apie 25-30 gramų skaidulinių medžiagų per dieną. Jų gausu augaliniuose produktuose. Tačiau prieš kelis metus atliktas tyrimas atskleidė, jog lietuviai suvartoja jų nepakankamai (vidutiniškai 17,9 gramo per parą).
Kad žarnynas kasdien dirbtų nepriekaištingai, o jūs jaustumėtės lengvai, vertėtų atsižvelgti į keletą patarimų gerai savijautai palaikyti:
Gerai sukramtykite maistą. Virškinimo sistema pradeda dirbti anksčiau nei įdedate maistą į burną. Vien tik maisto vaizdas ar kvapas skatina seilių išsiskyrimą. O kai pradedate kramtyti, šios seilės sudrėkina maistą ir jose esantys fermentai pradeda virškinimo procesą.
Rinkitės maistą, kurį “mėgsta” žarnynas. Čia galioja jau žinomos taisyklės: vartokite mažiau raudonos mėsos, apdoroto ir greito maisto, paprastųjų angliavandenių, tokių kaip balta duona, pyragai, tortai, cukrus, miltiniai gaminiai. Gerokai padidinkite vaisių ir daržovių (ypatingai šakniavaisinių) kiekį racione, tai puikus maistinių skaidulų šaltinis.
Svorį meskite protingai. Antsvoris - tai ženklas, kad kūnas patiria stresą ir tam didelę įtaką turi vangi virškinimo sistema. Pamirškite griežtas dietas, valgykite skaidulų gausų maistą, kuris padės išvalyti žarnyną ir atsikratyti svorio. Žinoma, daugiau judėkite.
Judėjimas ne tik padeda palaikyti gerą fizinę formą, bet ir paspartina žarnyno darbą. Reguliari fizinė veikla pažadina limfinę sistemą ir paskatina nesuvirškintų medžiagų pasišalinimą.
Gerkite daugiau vandens. Vanduo suminkština žarnyno turinį ir jis lengviau slenka žarnynu. Todėl pasistenkite išgerti ne mažiau kaip du litrus gryno vandens per dieną. Vandenį geriausia gerti 30 minučių prieš valgį, o ne valgio metu ar iš karto po jo, kadangi geriamas su maistu, jis gali praskiesti virškinimo fermentus ir sulėtinti virškinimą.
Pasirūpinkite savo žarnyno mikrobiota. Labai svarbu, kad jūsų mikrobiota būtų gyvybinga, o tam reikia palaikyti pakankamą gerųjų bakterijų kiekį žarnyne. Gerosioms bakterijoms reikalingas „maistas“ – skaidulinės medžiagos, kurių gausu rupaus malimo miltų kepiniuose, duonoje , praturtintoje sėklomis, pilno grūdo miltų duonoje, rupių kruopų košėse, kurias taip pat galite pagardinti įvairiomis sėklomis.
Daugiau informacijos išgirsite Žinių Radijo laidoje su prof. Rimantu Stuku.
Užsakymo nr.: PT_82459233