CBS publikavo 2019-ųjų ataskaitą, kurioje daugiau nei 450 mokslininkų, besirėmusių 15 tūkstančių mokslinių ir vyriausybinių šaltinių, perspėja, kad vienam milijonui augalų ir gyvūnų rūšių dėl klimato kaitos iškilo išnykimo grėsmė. Savo žodį netgi tarė ir Jungtinių Valstijų gynybos departamentas, klimato kaitą pavadinęs rimtu iššūkiu nacionaliniam saugumui.
Tokių bauginančių perspektyvų akivaizdoje švedų aktyvistė Greta Thunberg užsibrėžė tikslą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir paversti pasaulį žalesne bei darnesne vieta. 2018-aisiais 15-metė G. Thunberg ėmė žadinti viso pasaulio jaunimą ir kritikuoti pasaulio lyderius už tai, kad šiems nepavyksta rimtai reaguoti į klimato kaitą. 2019-aisiais maždaug 1,6 milijono žmonių dalyvavo protestuose prieš klimato kaitą, kuriuos tiesiogiai įkvėpė G. Thunberg. Grunge.com pateikia istoriją apie tai, kaip G. Thunberg tapo jaunimo judėjimo prieš klimato kaitą veidu ir pasakoja apie kliūtis, kurių pasitaikė jos kelyje.
Klimato kaita G. Thunberg rūpi nuo aštuonerių metų amžiaus
Bet kas, kam teko klausytis Gretos Thunberg, ko gero, žino, kad ji sako: „Nenoriu, jog klausytumėtės manęs – noriu, kad klausytumėtės mokslininkų“. Pasak „The Guardian“, pati G. Thunberg klimato srities mokslininkų klausėsi nuo aštuonerių. Priblokšta akivaizdaus suaugusiųjų abejingumo ir apimta nerimo dėl ateities, ji puolė į gilią depresiją.
Svarbu pažymėti, kad G. Thunberg diagnozuotas Aspergerio sindromas – autizmo spektro sutrikimas, dažniausiai pasižymintis nejaukumu socialinėse situacijose, sunkumais vertinant socialines užuominas ir viso dėmesio bei jėgų sutelkimu į tam tikrą sritį. Pati G. Thunberg savo būseną apibūdina taip: „Aš galvoju itin daug ir intensyviai. Kai kurie žmonės gali tiesiog nesukti sau galvos, bet aš taip negaliu“. Mokykloje išvydusi vaizdo įrašus apie išbadėjusius baltuosius lokius ir užterštumą Greta apsipylė ašaromis. Sugniuždyta minties, kad pasaulis gali susinaikinti, ji liovėsi lankiusi mokyklą ir netgi valgiusi. Viename interviu G. Thunberg prisiminė: „Aš vos nemiriau iš bado“.
Galiausiai G. Thunberg priėjo prie išvados, kad „geriausi vaistai nuo šio rūpesčio ir liūdesio yra stengtis kažką daryti, mėginti paskatinti pokyčius“. Ji ėmė įtikinėti savo tėvus, jog šie būtų sąmoningesni klimato kaitos atžvilgiu. Mergaitė užvertė juos grafikais, ragino žiūrėti dokumentinius filmus ir skaityti knygas. „Priverčiau juos jaustis labai kaltais“, – sakė ji. Tačiau tai pamažu suveikė. G. Thunberg mama, populiari operos dainininkė, galiausiai liovėsi keliavusi lėktuvais, o jos tėtis tapo vegetaru.
G. Thunberg Aspergerio sindromas yra jos supergalia
Kai kurie konservatyvieji G. Thunberg kritikai mėgina diskredituoti jos veiklą pabrėždami Aspergerio sindromą ir kovą su depresija praeityje. Leidinys „Times Union“ pranešė, kad Kanados liaudies partijos lyderis Maxime‘as Bernier pavadino G. Thunberg „akivaizdžiai psichiškai nestabilia“, atkreipdamas dėmesį į jos autizmo spektro sutrikimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą ir ankstesnes psichinės sveikatos problemas. Nevyriausybinė organizacija „Media Matters" išdėstė situaciją, kaip vienas iš tinklalaidės „Daily Wire“ kūrėjų Michaelas Knowlesas „Fox News“ užsipuolė G. Thunberg, išvadinęs ją „psichiškai nesveiku švedų vaiku, kurį išnaudoja tėvai“.
Žinoma, jei psichikos problemos paneigtų kažkieno idėjas, tuomet niekas rimtai nevertintų Isaaco Newtono teiginių apie integralinį ir differencialinį skaičiavimą ar gravitaciją, nes, kaip pažymi „Live Science“, moderniojo mokslo tėvas „buvo linkęs į depresijos priepuolius ir išgyveno psichinį sukrėtimą“. Tiesą sakant, daugelis genijais laikomų žmonių neretai būdavo neurotikai ar turėjo psichinės sveikatos problemų. O Aspergerio sindromas, anksčiau priskirtas psichikos ligoms, pasak Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos, nepažeidžia žmogaus proto. Jis tiesiog susilpnina socialinius įgūdžius ir apsunkina bendravimą.
G. Thunberg nemano, kad Aspergerio sindromas yra trūkumas. Atvirkščiai, ji šį sutrikimą vadina savo supergalia. Ir ji turi tam pagrindo. Kaip pažymi „Time“, moksliniai išskirtinių gabumų turinčių vaikų tyrimai rodo, kad dažnai tokie vaikų bruožai būna susiję su autizmu apskritai, o ypač – Aspergerio sindromu. Žurnale „Frontiers in Neuroscience“ aiškinama, kad autizmas gali sumažinti „neracionalų sprendimų priėmimą“, nes padidina asmens „užsidegimą ieškoti informacijos esant dviprasmiškomis aplinkybėmis“.
Tarp G. Thunberg įkvėpėjų – Rosa Parks ir Parklando protestuotojai
Pilietinių teisių aktyvistė R. Parks sakė, kad „kiekvienas žmogus turi gyventi taip, jog būtų pavyzdys kitiems“. Pasak „Public Broadcasting Service“, R. Parks, „drovi ir švelnia kalbėsena pasižymėjusi“ asmenybė, G. Thunberg buvo pavyzdys. Ji aiškino: „Sužinojau, kad ji buvo intravertė. Aš taip pat esu intravertė. Pamaniau: „Išgirsti būna ne tik ekstravertai – mes, intravertai, taip pat galime būti girdimi“. Ko gero, G. Thunberg tai buvo įgalinantis suvokimas. „The Guardian“ ji pasakojo: „Visuomet buvau ta mergaitė kažkur gale, kuri neištaria nė žodžio. Maniau, kad negaliu nieko pakeisti, nes buvau per maža“.
2018-aisiais G. Thunberg ėmė plačiai kalbėti apie klimato kaitą. Tą vasarą dėl miškų gaisrų dalis Švedijos kraštovaizdžio pavirto karščiu alsuojančiomis pragariškomis vietovėmis, o per šalį slinko rekordiškai didelio karščio banga. G. Thunberg siekė, kad rinkimams besirengiantis parlamentas atkreiptų dėmesį į problemą. Ją įkvėpė Floridoje esančio Parklando moksleiviai, paskatinę Jungtinių Valstijų jaunuolius išeiti į gatves protestuoti prieš epidemija virstančias šaudynes mokyklose ir šalį apimantį ginkluotą smurtą.
G. Thunberg praleido pamokas ir viena su pačios pasigamintu plakatu prisėdo prie Švedijos parlamento. Įkvėpti jos tylios drąsos, per antrąjį protestą prisijungė daugiau žmonių. Judėjimas plėtėsi, o G. Thunberg, nepaisant jos drovumo ir tylumo, netgi pasakė kalbą. Tokia buvo nepaprasto judėjimo, kurį paskatino mergaitė, gyvenanti taip, kad būtų pavyzdys kitiems, pradžia.
G. Thunberg siekia, kad veiksmai atitiktų kalbas, ir keliauja traukiniais
Kai tvyro ekologinės apokalipsės, galinčios ištikti nelabai tolimoje ateityje, grėsmė, logiška aiškinti žmonėms, kad jiems reikėtų labiau stengtis bandant išsaugoti ekologinius išteklius. G. Thunberg apie tai ne tik kalba: pasak „The Guardian“, ji pakeitė savo mitybos įpročius ir tapo vegane. Oksfordo universiteto mokslininkas Josephas Poore‘as, remdamasis 119 šalių apėmusio tyrimo rezultatais, padarė tokią išvadą: „Veganiška mityba, ko gero, yra vienas svarbiausių būdų, padedančių sumažinti mūsų poveikį Žemės planetai – ne tik šiltnamio efektą sukeliančias dujas, bet ir rūgštėjimo procesą, eutrofikaciją, žemės plotų ir vandens naudojimą“.
Kai neprotestuoja ir kažkur keliauja, G. Thunberg taip pat siekia, kad apie jos tikslus bylotų ne tik kalbos ir protestai: ji stengiasi teršti kaip įmanoma mažiau – kartais tai reiškia, kad keliauti tenka traukiniais. Iš esmės visada, kai reikia nukeliauti didelį atstumą sausuma, ji renkasi traukinius, kurie yra žymiai draugiškesni aplinkai nei oro transportas, kaip rodo 2018-aisiais „Die Welt“ atlikta Europos maršrutų analizė.
Pasak „Business Insider“, 2019-aisiais G. Thunberg leidosi į 65 valandų trukmės kelionę traukiniu iš Švedijos į Šveicariją ir atgal. Kai jai reikėjo kirsti vandenyną, kad apsilankytų Jungtinėse Valstijose, G. Thunberg keliavo jachta su saulės elementais, kuri visai neišmeta anglies junginių. Kaip pranešė CBS, jachtoje nebuvo nei virtuvės, nei vonios ir tualeto, nei šaldytuvo ar šildytuvo. Tad galima sakyti, kad G. Thunberg veiksmai iš tiesų nesiskiria nuo jos žodžių.
G. Thunberg nutarė nuplėšti Supermeno apsiaustą ir paduoti į teismą penkias šalis
Kaip dainavo Jimas Croce‘as, „Supermenui apsiausto nenutrauksi“. Žinoma, nebent esi G. Thunberg, o Supermenas smarkiai prisideda prie pasaulinės klimato kaitos. Tokiu atveju G. Thunberg gali nutraukti Supermeno apsiaustą ir pasakyti, kad jo planai yra trumparegiški. O jeigu tai jo nepalenktų, Greta pamėgins nuplėšti S raidę nuo jo krūtinės. Kaip rašė „The Conversation“, 2019-aisiais G. Thunberg ir dar 15 jaunųjų klimato aktyvistų pabandė nuplėšti S raidę nuo Supermeno – Prancūzijos, Vokietijos, Turkijos, Argentinos ir Brazilijos – krūtinės (tiesa, keista, tačiau nė vienos iš jų pavadinime nėra raidės S). Jaunieji aktyvistai, kurių amžius yra nuo devynerių iki 17 metų, siekia ne pasipelnyti, o priversti šias penkias valstybes nustatyti teisiškai įpareigojančius emisijų sumažinimo tikslus.
G. Thunberg ir jos kompanija, kurią kai kurie praminė Klimato draugais, teigia, kad šios šalys pažeidžia vaikų teises, ir savo skundą grindžia Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Ši konvencija įpareigoja ją pasirašiusias šalis, imantis bet kokių įstatymų leidybos veiksmų, susijusių su vaikų gerove, kaip įmanoma labiau užtikrinti jų interesus. Kaip vienoje iš ataskaitų teigė UNICEF, „vaikams teks didžiausias klimato kaitos smūgis“, mat sausros ir kiti ekstremalūs oro reiškiniai dažnėja, o ligos plinta sparčiau. Galima būtų klausti ir stebėtis, kodėl Klimato draugai į teismą nepadavė didžiausios pasaulio supergalybės – Jungtinių Valstijų. Taip yra todėl, kad Jungtinės Valstijos atsisakė ratifikuoti konvenciją.
Pasaulio lyderiams G. Thunberg rėžia ugningus pamokslus
Pasak „Time“, G. Thunberg „galingųjų barimas tapo įprasta veikla“. Nuo to laiko, kai pakilo į pasaulinę sceną, ji tapo tikra maištininke ar, galima sakyti, sektinu pavyzdžiu ir naujos tendencijos pradininke: ji visur keliauja, kad įspėtų pasaulio lyderius, kaip toli jie yra nuo tikslo užkirsti kelią artėjančiai klimato katastrofai. G. Thunberg pasisakė Jungtinės Karalystės parlamente, Jungtinių Valstijų Kongrese, Lenkijoje vykusioje klimato kaitos konferencijoje. O kalbėdama ji žodžių į vatą nevynioja.
Per ugningą kalbą Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje G. Thunberg pareiškė: „Mūsų namas dega“. Toliau ji žodžiais talžė forume dalyvavusius milijonierius, kad planetos sąskaita kraunasi turtus. Jungtinėse Valstijoje nuskambėjo jau žymia spėjusi tapti jos kalba Jungtinių Tautų viršūnių susitikime dėl klimato kaitos. Degančiomis akimis ji šaukė: „Kaip jūs drįstate! Savo tuščiais žodžiais jūs pavogėte mano svajones ir mano vaikystę“. Ji užsipuolė „amžinojo ekonominio augimo pasakas“. G. Thunberg perspėjo, kad „į jus įsmeigtos visų ateities tautų akys, ir jeigu nutarsite mus nuvilti, galiu užtikrinti, kad niekuomet jums neatleisime“.
Kritikai juokėsi iš G. Thunberg išvaizdos ir šaipėsi iš jos „monotoniškai skambančio balso“, tačiau kai kurios svarbios pasaulio figūros iš tiesų įsiklausė į jos žodžius ir drąsino Gretą kalbėti toliau. Popiežius Pranciškus, asmeniškai susitikęs su G. Thunberg, pagyrė jos pastangas ir paragino ją „tęsti savo darbą“. Ji taip pat sukirto kumščiais su Baracku Obama, kuris jai pasakė: „Tu ir aš esame komanda“.
G. Thunberg ir Alexandria Ocasio-Cortez
2019-aisiais Kongreso narė demokratė A. Ocasio-Cortez pristatė rezoliuciją pavadinimu „Žaliasis naujasis kursas“ (angl. Green New Deal), kuriame teigiama, kad Jungtinių Valstijų pareiga yra „galiausiai apskritai pašalinti į atmosferą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas“, be kitų dalykų, užtikrinti švarų orą, vandenį ir ekonominį teisingumą. Rezoliucija greitai susilaukė respublikonų pasipriešinimo, o Donaldas Trumpas melagingai tvirtino, kad „Žaliasis naujasis kursas“ „visam laikui panaikins visus lėktuvus, automobilius, karves, naftą, dujas ir kariuomenę“. Pasak „Forbes“ ir „Atlantic“, G. Thunberg taip pat kritikuoja „Žaliąjį naująjį kursą“.
„The Atlantic“ rašė, kad G. Thunberg „atmeta tokius politinius siūlymus kaip „Žaliasis naujasis kursas“, nurodydama politikams verčiau „klausytis mokslininkų“. Tačiau kalbėdama Kongrese G. Thunberg ragino politikus klausytis ne jos, o mokslininkų, ir nuspręsti imtis skubių veiksmų, nesidangstant įstatymais. Dar svarbiau tai, kad „Žaliojo naujojo kurso“ tekste tiesiogine prasme cituojami mokslininkai. O štai „Forbes“ rašė, kad G. Thunberg kritikavo „Žaliąjį naująjį kursą“ kritikuodama šališkumą ir pasakas. Ši analizė iš esmės kaltina demokratus už tai, kad respublikonai neigia klimato kaitą – tvirtinama, kad Alui Gorui kandidatuojant į JAV prezidento postą, toks neigimas tapo įprastu dalyku. Toliau aiškinama, kad „Žaliojo naujojo kurso“ pasiūlymas yra liberalus klausimas. G. Thunberg 2019-aisiais buvo asmeniškai susitikusi su A. Ocasio-Cortez – jiedvi atrodė kaip dėl to paties kovojančios bendražygės. G. Thunberg anaiptol netryško kritika ir Kongreso narei tarė: „Labai jums ačiū, kad kovojate ir suteikiate vilties tiek daug žmonių, netgi gyvenantiems Švedijoje“.
D. Trumpas sumenkino G. Thunberg
Spaudžiama pasisakyti, ar mėgins pakeisti prezidento D. Trumpo nuomonę apie klimato kaitą, G. Thunberg žurnalistams sakė: „Reikia klausytis mokslininkų, o jis akivaizdžiai to nedaro. Jeigu niekas nepajėgė jo įtikinti dėl klimato krizės ir to, kad ją reikia skubiai spręsti, kodėl man turėtų pavykti?“.
G. Thunberg pozicija yra suprantama. D. Trumpas „Twitter“ rašė, kad „pasaulinio atšilimo idėją savo naudai sukūrė kinai, siekdami Jungtinių Valstijų gamybą paversti nekonkurencinga“. Būdamas prezidentu, jis atmetė „žaliąsias“ iniciatyvas, įtvirtintas B. Obamos. „The Independent“ rašė, kad, 2019-ųjų rugsėjo duomenimis, D. Trumpas „panaikino arba bandė panaikinti 85 aplinkosauginius teisės aktus“, tarp kurių – teisės aktai, sukurti tam, kad apsaugotų žmones nuo asbesto, oro taršos, užteršto vandens ir švino turinčių dažų.
D. Trumpas gali nesiklausyti mokslininkų, tačiau jis tikrai klausėsi, kaip D. Thunberg Jungtinių Tautų narių atstovams aiškino, kad pasaulio lyderiai nuvilia viso pasaulio vaikus. Atsakydamas į tai, prezidentas „Twitter“ rašė: „Ji atrodo labai laiminga mergaitė, laukianti šviesios ir nuostabios ateities. Kaip miela!“ Tuomet jau G. Thunberg atsakydama pakeitė savo „Twitter“ profilio aprašą, papildydama jį D. Trumpo žodžiais: „Labai laiminga mergaitė, laukianti šviesios ir nuostabios ateities.“ Anksčiau šis aprašas skambėjo taip: „16-metė klimato aktyvistė, serganti Aspergerio sindromu.“ Regėdami D. Trumpo menkinimą, interneto vartotojai atrado ir prieš patyčias nukreiptą žinutę, kurią G. Thunberg „Twitter“ buvo paskelbusi anksčiau: „Kai kritikai ima kabinėtis prie tavo išvaizdos ar išskirtinumo, vadinasi, jiems nieko kito nebeliko. O tai reiškia, kad laimėjai!"
G. Thunberg laimėjo alternatyvia Nobelio premija vadinamą apdovanojimą
Nėra lengva agituoti už žaliąsias idėjas, ypač kai klimato pokyčiai grasina būti itin bauginantys. Nelengva mėginti padaryti pasaulį žalesnį, ypač tada, kai kiti elgiasi priešingai. Šis kelias tampa dar sunkesnis įžengus į politikos lauką, kuriame žmonių požiūris į intelektualų sąžiningumą retai būna intelektualus ar sąžiningas. Dar blogiau: dažnai sėkmė atrodo pasiekiama tik tada, jei nutiktų stebuklas. Tačiau, kaip sakė G. Thunberg, „žinoma, sunku galvoti apie klimato krizę, bet tai nėra pateisinimas nieko nedaryti. Net jei nebėra vilties, privalome daryti viską, kas mūsų valioje, kad sustabdytume klimato kaitą“.
Nepaisant iššūkio dydžio, nepaisant iš jos išvaizdos ir „monotoniškai skambančio balso“ besišaipančių kritikų, nepaisant žmonių, vadinančių ją marionete, kuri, ko gero, pati nemąsto, nepaisant tų kritikų, kurie bando prieš ją panaudoti praeities kovas su depresija, ji ir toliau kovoja ir įkvepia mėginti milijonus žmonių. Todėl ji buvo nominuota Nobelio taikos premijai, o Teisingo gyvenimo fondas (Right Livelihood Foundation) įteikė Gretai alternatyvia Nobelio premija vadinamą prizą. Pasak CBS, šį prizą sudaro beveik 94 tūkstančiai eurų. Atsiimdama šį apdovanojimą, G. Thunberg maloniai pareiškė: „Nugalėtoja esu ne aš. Esu pasaulinio moksleivių, jaunimo ir įvairaus amžiaus suaugusiųjų, nusprendusių veikti, kad apgintų mūsų planetą, judėjimo dalis. Šį apdovanojimą dalinuosi su jais“.
