O nepavykus to padaryti tenka gyventi su lengvais kūno sužalojimais, išplėštais plaukais, įdrėskimais, apstumdymais ar net sulaužytomis nosimis.
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos rengtoje akcijoje dvi socialinės darbuotojos DELFI papasakojo, su kuo tenka susidurti kiekvieną dieną.
Tik vardą panorusi įvardinti Janina DELFI sakė, kad per ilgus darbo metus jau priprato prie agresijos, tačiau supranta, kad niekada nebūna saugi.
„Socialinis darbuotojas iš viso nėra labai, saugus. Žmonės, su kuriais mes dirbame, turi didelių problemų, dažniausiai atsisuka ta agresija, pyktis ant viso pasaulio, į tą žmogų, su kuriuo jis bendrauja, mus. Ir už tokį atlyginimą, už kokį mes dirbame... Elementaru, jeigu tave išvadina visokiais penkiolikos aukštų žodžiais, o tu turi vėl apsisukti ant kulno ir su juo vėl kalbėti kaip su protingu ir geru žmogumi, yra labai sudėtinga“, – pasakojo akcijoje dalyvavusi Janina, pridurdama, kad sunku yra ne tik morališkai.
„Norisi, kad bent jau tas darbas būtų vertinamas, o saugumo, tai aišku, kad jo nėra“, – apie niūrią ir pavojingą darbo kasdienybę pasakojo ji.
Moteris tvirtino, kad prie baimės jau priprato.
„Beveik priprantama prie to nesaugumo jausmo. Aišku, žinai, kad reikia saugotis kiekvieną kartą, net ir bendraujant su pažįstamu klientu. O jeigu nežinai, jeigu naujas klientas, tada iš viso nežinai, ko tikėtis“, – pasakojo moteris.
Moterys pasakojo, kad dažniausiai būtent socialinis darbuotojas yra kaltinamas, kad nesiėmė visų reikalingų priemonių, į situaciją sureagavo netinkamai. Dėl to į akciją jos atėjo su plakatu, ant kurio parašyta „Visada kaltas“.
„Agresijos patiriame, mes pasidarėme plakatą „Visada kaltas“, nes jei būsi išgąsdintas, ar užpultas, vis tiek tu lieki kaltas, nes tu nemoki prie žmogaus kaip ir prieiti. Tada po įvykio jau klausia, tai kodėl taip, gal kitaip buvo galima prieiti“, – savo ruožtu pasakojo Natalija.
Janina pasakojo, kad niekada nebūna „vieno teisingo atsakymo, kaip elgtis“, tačiau stresinė situacija kartais neleidžia sureaguoti adekvačiai.
„Mokomės gi ne vienus metus, kad taptume socialiniais darbuotojais, atlyginimas, pagal tai, kiek mes mokėmės, yra juokingas“, – DELFI sakė socialinė darbuotoja Janina.
„Su dabartiniais atlyginimais lyginant, ir su darbo sąlygomis, tai neatperka. Norėtume, kad adekvačiai būtų paskaičiuota“, – pasakojo socialinė darbuotoja Natalija, liūdnai įvardindama ir uždirbamą pinigų sumą – nesiekia 600 eurų į rankas.
Širdį pasideda į kulną
„Nebūna savaitės, kad neišvadintų keliolikos aukštų keiksmažodžiais, kokiais gyvenime niekas nevadina. Sudėtingiausia yra su juo kitą dieną bendrauti kaip su protingu ir geru žmogumi, kitaip gi negali, mūsų toks darbas“, – kalbėjo Vitalija.
„Mus mokė taip, kad kai ateini į darbą, širdį reikia įdėti į tolimiausią kampelį – kulną, ir dirbi taip, kaip dirbi. Negalima priimti asmeniškai, bet kartais tai labai žeidžia, sunku to nedaryti“, – tvirtino moteris.
Paklausta, kaip rasti jėgų savyje kiekvieną dieną pasitikti pozityviai, Vitalija sakė, kad tai sugebama padaryti tik po ilgų metų darbo. Ji prisimena ir savo darbo pradžią, kai baigusi darbo dieną nenorėdavo nieko matyti ir girdėti.
„Pačioje pradžioje, po darbo eidavau į dušą ir į lovą. Nes negalėdavau nei su šeima bendrauti, nei nieko. Dabar jau pripratau, prie visko priprantama“, – liūdnai kalbėjo socialinė darbuotoja.
Moteris pasakojo, kad baimės jausmas po tiek metų niekur nedingo.
„Aišku, kad išgąsdina dar, jei atsistoja vyras kaip mūras ir šaukia visa gerkle, kaltina ir keikia, aišku, tuo metu būna stresas, sudirgsti ir susijaudini“, – kalbėjo Janina.
Socialinių darbuotojų rankine suguldžius ant grindinio, ne vienas akcijas dalyvis juokavo. Jų profesija yra puikūs padėvėtų drabužių parduotuvių lankytojai ir akcijų medžiotojai.
Jų gaunamas atlyginimas ir neleidžia pirkti prabangių rankinių – minėta „savigynos priemonė“ – rankinė, dažniausiai kainuoja vos keletą eurų.
Socialiniai darbuotojai sako, kad ketvirtadienio protesto akcija nėra nukreipta prieš asmenų, kuriems teikiamos socialinės paslaugos, elgesį, pasireiškiantį dėl įgimtos ar įgytos negalios, ligos, senatvės demencinių sutrikimų, socialinių įgūdžių neturėjimo, sunkaus gyvenimo, skurdo.
Protesto akcija socialiniai darbuotojai reikalauja teisės aktais įtvirtinti socialinių paslaugų srities darbuotojų saugių darbo sąlygų ir profesinės rizikos valdymo aprašą, taip pat suformuoti aiškią ir nuoseklią socialinių darbuotojų atlyginimų didinimo sistemą ir sukurti struktūrą turinčią socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą.