Rugsėjo 14-ąją įvykdyta ataka tebėra įtemptų debatų tema, pasaulio lyderiams renkantis į kasmetinę Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją Niujorke. Tarptautiniai ekspertai Rijado prašymu aiškinasi atakų prieš Abkaiko naftos apdorojimo įmonę ir Churaiso naftos telkinį Saudo Arabijos rytuose aplinkybes ir organizatorius.
Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai pirmadienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo išreiškė palaikymą 2015 metų daugiašaliam susitarimui dėl Irano branduolinės programos, iš kurio JAV vėliau pasitraukė. Tačiau jie taip pat paragino Iraną liautis pažeidinėti šį susitarimą ir pabrėžė, kad „nėra jokio kito įtikinamo paaiškinimo“, išskyrus prielaidą, kad „Iranui tenka atsakomybė už šią ataką“ Saudo Arabijoje.
Europos galingųjų valstybių lyderiai pažadėjo pamėginti padėti mažinti įtampą Vidurio Rytuose ir ragino Teheraną „susilaikyti nuo provokacijų ir eskalavimo“.
Britanijos premjeras Borisas Johnsonas sekmadienį vakare skrisdamas į Niujorką sakė, kad Jungtinė Karalystė svarstys galimybę dalyvauti JAV vadovaujamose pastangose karinėmis priemonėmis sustiprinti Saudo Arabijos gynybą.
Tuo metu šiitiškos respublikos užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas neigė, kad jo šalis yra kaip nors susijusi su tomis atakomis ir atkreipė dėmesį, kad atsakomybę už jas prisiėmė Jemeno sukilėliai. Pasak jo, sukilėliai „turėjo visas priežastis smogti atgal“ po Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos aviacijos atakų Jemene.
M. J. Zarifas pabrėžė, kad likus nedaug laiko iki šiitiškos respublikos prezidento Hassano Rouhani vizito Jungtinėse Tautose „Iranui būtų kvaila užsiimti tokiais veiksmais“.
Pasak ministro, ataka prieš Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą buvo organizuota „itin tiksliai, padarė mažą poveikį“ ir nepareikalavo jokių aukų. M. J. Zarifas sakė, kad atakuotuose kompleksuose buvo įrenginių, kurių remontas galėtų trukti ištisus metus.
„Kodėl jie smogė vietoms, kur poveikis buvo mažiausias?“ – klausė M. J. Zarifas.
„Jeigu Iranas būtų atsakingas už šią ataką, iš tos naftos apdorojimo įmonės nieko nebūtų likę“, – tvirtino diplomatijos vadovas.
Prancūzija stengėsi rasti diplomatinį sprendinį, galintį sumažinti įtampą tarp JAV ir Irano, dar labiau išaugusią po atakų Saudo Arabijoje, ir uoliai vengė ką nors kaltinti.
Vykdamas į Niujorką Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė tebesąs „atsargus“ vertindamas, kam tenka atsakomybė už atakas. Kol kas nebuvo paaiškinta, kodėl Prancūzijos lyderis vėliau pakeitė poziciją ir apkaltino Iraną.
Dalyvaudamas JT spaudos konferencijoje, vykusioje prieš pat paskelbiant minėtą deklaraciją, E. Macronas sakė, kad planuoja antradienį atskirai susitikti su D. Trumpu ir H. Rouhani. Jie aiškino dėsiąs pastangas kurti „sąlygas diskusijoms“, o ne eskalavimui.
E. Macronas rugsėjo 14-osios smūgius vadino „aiškiai padėtį keičiančiu“ veiksmu, bet pakartojo, kad Prancūzija yra nusiteikusi tarpininkauti.
Vis dėlto M. J. Zarifas atmetė bet kokio Irano ir JAV susitikimo galimybę. Pasak jo, Iranas negavo jokio prašymo iš JAV, o „mes aiškiai leidome suprasti, kad vien prašymo nepakaktų“.
Pasak ministro, D. Trumpas „uždarė duris deryboms“ vėliausiomis JAV sankcijomis, kai šiitiškos respublikos centrinis bangas buvo paskelbtas „tarptautine teroristine“ institucija. M. J. Zarifas sakė, kad JAV prezidentas ir jo įpėdiniai galbūt nebegalės šio žingsnio atšaukti.
„Žinau, kad prezidentas Trumpas nenorėjo to padaryti. Žinau, kad jis veikiausiai buvo klaidingai informuotas“, – M. J. Zarifas sakė susitikęs JT būstinėje su žurnalistais.
Jis sakė planuojantis trečiadienį susitikti su visų penkių šalių, tebedalyvaujančių 2015 metų branduolinėje sutartyje, įskaitant Rusiją ir Kiniją, ministrais.
B. Johnsonas sakė, kad Britanija tebepalaiko esamą branduolinį susitarimą ir nori, kad Iranas laikytųsi jo sąlygų, bet taip pat paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą sudaryti naują susitarimą su Teheranu.
„Kad ir kokie būtų jūsų prieštaravimai dėl senosios branduolinės sutarties su Iranu, dabar laikas judėti į priekį ir sudaryti naują susitarimą“, – sakė JK lyderis.
Paklaustas apie B. Johnsono raginimus, D. Trumpas atsakė, kad gerbia Britanijos lyderį, bet manąs, kad dabartinė sutartis pernelyg anksti liausis galiojusi.
Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos bendrame pranešime Iranas raginamas atšaukti savo nuostatą nesilaikyti kai kurių svarbių 2015 metų branduolinės sutarties sąlygų, taip pat pradėti ruoštis sudaryti naują sutartį.
„Iranui atėjo laikas priimti derybas dėl ilgalaikio pagrindo jo branduolinei programai, taip pat dėl klausimų, susijusių su regiono saugumu, įskaitant jo raketų ir kitų [kovinių užtaisų| gabenimo priemonių programą“, pažymėjo trys šalys.