Rinkimuose balsavo 931 partijos narys, tai yra 50,05 proc. balsavimo teisę turėjusių Liberalų sąjūdžio narių. 744 liberalai balsavo už V. Čmilytę-Nielse, 187 – už E. Rudelienę.

Išrinkta partijos pirmininkė tarp pirmųjų darbų vardijo skyrių telkimą, darbą su partijos nariais bei pasirengimą Seimo rinkimams.

„Visų pirma – sutelkti skyrius, dirbti su jais, pasirinkti stiprią komandą, kuri bus motyvuota, ir su kuria kartu mes telksime skyrius, kviesime naujus narius, sugrąžinsime išėjusius.

Kitas dalykas, prie kurio turėsime padirbėti – programiniai pasiūlymai Seimo rinkimams, ruošime gaires tokiose srityse: švietimas, regionai ir socialinis teisingumas, žmogaus teisės“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tiek Aušrinės Armonaitės vadovaujamą Laisvės partiją, tiek Artūro Zuoko politinę jėgą Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) politikė laiko ir partneriais, ir konkurentais.

„Mes esame pasirengę telkti visus liberalių pažiūrų žmones po viena vėliava. Esame atviri bendradarbiavimui“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Politikė iš esmės pritarė buvusio partijos pirmininko Eugenijaus Gentvilo pasiūlymui bendradarbiauti su Laisvės partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratais per Seimo rinkimus. E. Gentvilas siūlė derėtis su šiomis partijomis dėl nekonkuravimo dalyje vienmandačių apygardų.

„Manau, kad ideologiškai esame atviri su Laisvės partija, kurią įkūrė mūsų bendražygiai, ir tikrai galime bendradarbiauti kalbėdami apie politines gaires, susitarimus, o kiti bendradarbiavimo klausimai turės būti aptarti. Esame atviri bendradarbiavimui, ir puikiai suprantame, kad šiandieną centro dešinės jėgos turi vienytis tam, kad atstovėtų sveiko proto politiką, kuriai prieštarauja dabartiniai valdantieji“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Nauja partijos pirmininkė pakeitė beveik dvejus metus partijai vadovavusį E. Gentvilą.

Liberalai partijos pirmininką rinko visuotinio slapto elektroninio partijos narių balsavimo būdu. Balsavimas prasidėjo ketvirtadienį.

Pasakė, kokių taisyklių vadovausis pati

Politikė sakė pasiruošusi tapti lydere, nors ir nesitikėjo, kad tai nutiks taip greitai.

„Pradedama politikės karjerą supratau, kad galimi įvairiausi posūkiai. Kad gali ateiti laikas, kai teks padaryti labai svarbius sprendimus. Tam buvau pasiruošusi. Ar esu galvojusi apie partijos lyderio poziciją? Apie lyderystę – taip. Juk kiekvienas politikas, tiek savivaldybių tarybose, tiek Seime, neišvengiamai privalo imtis lyderystės. Kitaip jis nepasieks žmonių ir neužtarnaus jų pasitikėjimo. Tačiau ilgai buvau įsitikinusi, kad norint užimti pirmąją poziciją partijoje reikalingas ilgesnis partinės ir politinės veiklos kelias“, – dėkodama už pasitikėjimą kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Politikė ateinančius Seimo rinkimus vadino svarbiausiu egzaminu partijos istorijoje.

„Visi puikiai suvokiame – esame sudėtingoje situacijoje. Nebeturime laiko trypčioti, leistis į
tuščius, bevaisius svarstymus. Mums reikia aiškių, ryžtingų ir efektyvių veiksmų. Tam, kad kitų
metų rudenį išlaikytume bene svarbiausią egzaminą savo partijos istorijoje.

Ant kortos pastatyta partijos ateitis, tačiau ne tik. Liberalizmas kaip politinė pasaulėžiūra
Lietuvoje, deja, aižėja, smulkėja. Liberalių pažiūrų žmonės, blaškydamiesi tarp kelių politinių
junginių, save vadinančių liberalais, nusivilia“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Politikė kalbėjo apie poreikį „atverti pozityvaus bendradarbiavimo perspektyvas“, tačiau, pasak jos,
kartu reikia išlaikyti pamatinius ideologinius liberalizmo principus, neaukoti jų vardan politinės naudos ar konjunktūros.

„Tik taip galime tikėtis suburti visus liberalaus mąstymo žmones po viena vėliava. Tai sudarytų sąlygas liberalams kaip solidžiai, patikimai ir atsakingai jėgai vėl įsitvirtinti tarp įtakingiausių Lietuvos politinių jėgų“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Politikė taip pat išsakė taisykles, kuriomis vadovausis vadovaujant partijai:

„1. Tikrai nebūsiu kokios nors įtakos grupės įkaite ar instrumentu.
2. Nežaisiu jokių politinių žaidimėlių už kolegų ir bendražygių nugaros.
3. Tvirtai laikysiuos susitarimų.
4. Nedalyvausiu abejotinuose kuluariniuose sandėriuose.
5. Atvirai ir į akis sakysiu, kas man nepatinka ir lygiai to paties lauksiu iš jūsų.
6. Reikalausiu iš kiekvieno, bet dar daugiau – iš savęs“.

Turi žinutę atskilėliams

Savo pasisakyme per partijos suvažiavimą prieš paskelbiant rezultatus V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad jos sprendimas kandidatuoti į pirmininkes nebuvo spontaniškas.

„Kas mane gerai pažįstate, puikiai žinote, kad šachmatai mane išmokė gerai pasverti savo sprendimus. Kandidatuoti į partijos pirmininkes nebuvo paprastas sprendimas, jį priėmiau rimtai apsvarsčiusi tiek savo, tiek partijos galimybes“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Partijos pirmininkė teigė esanti įsitikinusi, kad „šiandien Lietuvai labai reikalinga stipri liberalų partija, kuri neapsiriboja keliomis siauromis temomis. Partija, už kurią liberalai balsuoja tiek didmiesčiuose, tiek regionuose“.

„Liberalai ypač svarbūs dabar, kai politikoje dominuoja žmonės, linkę į autoritarinius sprendimus, nepakantūs kritikai, bijantys kitokios nuomonės. Dabar, kai kuriasi judėjimai, pavojingai žaidžiantys nacionalizmo korta. Mano tikslas, kad Liberalų sąjūdžio nariai drąsiai sakytų: esame liberalai, ir žinome, už ką pasisako ši partija. Esame už žmones, prisiimančius atsakomybę už savo sprendimus, už tuos žmones, kurie nori būti savo gyvenimo šeimininkais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Kalbėdama apie būsimus darbus ji minėjo, kad dabar svarbu mobilizuoti skyrius, pritraukti naujų narių, sudominti jaunimą.

„Mums reikia aktyvios ir sutelktos komandos, (…) kurie kuruotų silpnesnius skyrius, ir padėtų stipriausiems gerinti komunikaciją vidinę ir išorinę“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji sakė, kad reikia regioniniams lyderiams padėti tapti labiau matomais.

„Partijoje turime regioninių lyderių, savo sričių ekspertų, jiems tereikia duoti galimybę būti matomais nacionaliniu mastu. Liberalų sąjūdis negali sau leisti prabangos būti vieno žmogaus partija“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji per savo kalbą nusiuntė žinią ir atskilusiems nuo partijos.

„Esu įsitikinusi, kad turime būti ta solidi politinė jėga, kuri yra pasirengusi kalbėtis su liberalų atskilėliais, kai jų ambicijos mus aplenkti galutinai subliūkš“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, ilgą laiką kalbėję apie atsinaujinimą, liberalai turi pradėti tęsėti pažadą, „o kartu ir įtvirtinti, kad sąžiningumas ir atsakomybė vėl turi tapti mūsų politinės jėgos atramos taškais“.

Rudelienė: bus nauja pradžia

E. Rudelienė savo kalbai teigė davusi pradžios pavadinimą.

„Esu tikra, kad po šių rinkimų bus nauja pradžia : pradėsime veikti kitaip, galvoti kitaip, turėsime naujus iššūkius“, – sakė E. Rudelienė.

Kandidatė savo kalboje pabrėžė savo stiprybes.

„Nebijau atsakomybės ir iššūkių, moku ir noriu vesti komandą į priekį, sugebu suburti ir užkurti širdis ir protus bendram tikslui. (…) Tikiu ir žinau, kad partija yra ir bus didžiausių politinių partijų sąrašuose, (…) kad būsime ta partija, kuri lems geresnį, sąžiningesnį žmonių gyvenimą, kuris bus grįstas asmens atsakomybe, pasitikėjimu, savarankiškumo principais“, – sakė E. Rudelienė.

Politikė atkreipė dėmesį, kad rinkimų paskutiniame etape liko dvi moterys.

„Mes šiandien, paskutiniame rinkimų ture, esame dvi moterys. Ir žinote – be jokių išankstinių nuostatų, kvotų ar kitų taisyklių, kaip yra kitose partijose. Tuo tik parodome, kad esame tokia partija, kurioje yra lygūs visi“, – sakė E. Rudelienė.

Liberalai išsirinko naują partijos valdybą

Šeštadienį Kaune vykusio Liberalų sąjūdžio suvažiavimo metu paaiškėjus, kad naująja partijos pirmininke tapo parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen, partiečiai išsirinko bei patvirtino ir valdybos narius.

Pirmąja V. Čmilytės-Nielsen pavaduotoja tapo Trakų rajono merė Edita Rudelienė, taip pat kandidatavusi į partijos pirmininkės postą.

Kitais V. Čmilytės-Nielsen pavaduotojais tapo Simonas Kairys, Dovydas Kaminskas, Joniškio rajono savivaldybės meras Vitalijus Gailius, parlamentaras Simonas Gentvilas, Andrius Bagdonas, Orinta Omelytė ir Audrius Klišonis.

Iki šiol partijai vadovavęs Seimo narys Eugenijus Gentvilas tapo valdybos nariu kartu su dar keturiolika partijos kolegų. Valdybos gretose – ir europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Suvažiavime taip pat išrinktos atnaujintos Etikos ir skaidrumo, kurią sudaro septyni liberalai, bei Kontrolės, kurioje yra penki nariai, komisijos.

Dėl partijos pirmininkės posto šeštadienį varžėsi V. Čmilytė-Nielsen, sulaukusi 79,91 proc. balsavusių palaikymo, ir Trakų rajono merė Edita Rudelienė, sulaukusi 20,09 proc. partiečių balsų.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir partijos valdyba renkami dvejų metų kadencijai.

Sudarė lankstesnes galimybes užsieniečiams

Suvažiavimo metu buvo atnaujinti ir partijos įstatai, kurie padės įnešti daugiau aiškumo partijos Tarybos ir Valdybos kompetencijose. Liberalų sąjūdis savo įstatuose įtvirtino Politinių partijų įstatymo nuostatą ir nuo šiol įstoti į partiją gali ir Europos politinių partijų nariai.

Liberalai yra vienintelė partija Lietuvoje, kuri tokią nuostatą įtvirtino savo įstatuose. Liberalai sudaro platesnes ir lankstesnes galimybes tapti partijos nariais kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, kurie teisėtai Lietuvoje be pertraukos gyveno pastaruosius 6 mėnesius