Elektroninių paslaugų kortelę iš banko pasiėmė pati prieš daug metų, kai tik atsirado galimybė naudotis elektroninėmis paslaugomis. Nuvykau šįkart aš, nes turiu mamos pasirašytą, notarų patvirtintą įgaliojimą, kadangi ji vis dar nevaikšto ir gydosi Kauno klinikinėje ligoninėje ortopedijos traumatologijos klinikoje, yra jau penktą kartą operuota, 2015 metais protezuotas kelio sąnarys. Tai jau yra 5 kelio operacija, nes operacijos metu buvo užkrėsta auksiniu stafilokoku.
Mama yra ūkininkė, deklaruoja žemę, pensininkė, žemės mokesčio mokėtoja, jungdavomės informacijai sužinoti prie NMA (Nacionalinės mokėjimo agentūros), „Sodros“, VMI. Informaciją gaudavome prisijungę kodų kortele arba per elektroninius valdžios vartus, arba tiesiogiai dėl suteiktos teisės jungtis prie NMA, „Sodros“, VMI. Visur jungiamės per banką.
Taigi, nuvykau į „Swedbank“, su įgaliojimu paimti mamos vardu generatorių. Ir prasidėjo linksmoji dalis. Paprašius generatoriaus mamai, buvo pasakyta, kad duosime, tik priskirsime jums ID. Pasakius, kad ne man reikia generatoriaus, o mamai ir aš su įgaliojimu jai imu, jos vardu ir duokite. Nesuprantu, kam tokie dirbtini nepatogumai sudaromi. Žmogui duoda priskirdami kitam žmogui ID, jungiesi tik į banką, nors reikalinga vartotojui prisijungti visur, kur yra elektroninės paslaugos.
Galiausiai generatorių davė, priskyrė man „Swedbanko“ vartotojo ID, aš asmeniškai jų banke neturiu sąskaitos, bet pajungė. Per jų man priskirtą ID jungiuosi į mamos banko sąskaitą. Bet tik sąskaitą, nes prisijungti prie NMA, „Sodros“, VMI neleidžia. Priskirtu ID manęs ten nėra. Mamai reikalingos informacijos pasižiūrėti negalime. Visur einu su įgaliojimu, mamos vardu dokumentus tvarkau, bet su tokia betvarke neteko susidurti.
Prie banko leidžia prisijungti, o visur kitur, kur reikalinga, negalima. Banko darbuotojos tai paaiškino duomenų apsauga. Kokia duomenų apsauga, kai žmogaus banko sąskaitą laisvai prieinama, pinigų pavedimai vykdomi iš sąskaitos į sąskaitą?
Banko darbuotojos pasakė, kad atvežkite mamą, mes išeisime ant laiptų, jog gautume parašą. Įsivaizduojate, nevaikštantį, gulintį ligonį su sauskelnėmis, atvežti į banko poskyrį, sulaukti eilės, kada galima bus sutvarkyti dokumentus. Nesuprantu. Aš turiu patvirtintą įgaliojimą, kuris pasirodo šiuo atveju neveiksmingas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentuoja „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius
Iš klientų sulaukiame klausimų šia tema, ir stengiamės panašiose situacijose kiek galima padėti klientams. Tačiau tuo pačiu turime pabrėžti, jog asmens identifikavimo tvarka yra griežtai reglamentuota, todėl neretai tenka brėžti aiškią liniją, kas yra leistina ir kas ne.
Paprastai kalbant, kliento suteiktas įgaliojimas kitam asmeniui negali atverti visų durų. Pagal įgaliojimą negalima sudaryti santuokos, negalima perduoti savo kaip globėjo teisių, kaip ir negalima gauti tapatybės patvirtinimo priemonės banke – visi šie veiksmai neatsiejamai susiję su pačiu asmeniu.
Tapatybės patvirtinimo priemonės, kaip ir bet kokia mokėjimo priemonė, yra vardinė ir yra neatsiejamai susijusi su asmeniu. Nepaisant to, kas gali būti nurodyta įgaliojime, negalima pagal įgaliojimą pavesti atstovui teisės gauti tapatybės patvirtinimo priemonės. Todėl bankas sunkiai judančių ar judėjimo negalią turinčių klientų atstovams siūlo pagal įgaliojimą galimybę su savo, kaip atstovo, naudotojo ID nuotoliniu būdu disponuoti lėšomis įgaliotojo sąskaitoje.
Norint jungtis prie trečiųjų asmenų teikiamų paslaugų, įskaitant e. valdžios vartus, tai galima padaryti ne tik su PIN kodų generatoriumi ar „Smart-ID“, bet ir naudojant el. parašą asmens tapatybės kortelėje (tam reikia paruošti kompiuterį ir įsigyti kortelių skaitytuvą) bei mobiliuoju parašu. Tokiu atveju, jei asmens kortelėje neveikia e. parašas, ją galima pasikeisti − pas judėjimo negalią turinčius asmenis į namus ar gydymo įstaigą atvyksta pareigūnai su tam reikalinga įranga. Dėl mobiliojo parašo reiktų kreiptis į telekomunikacijų bendrovę ir išsiaiškinti jų tokiais atvejais taikomą praktiką.