Rugpjūčio 15 d. kalbėdamas su Rusijos televizijos žurnalistu Aleksejumi Pivovarovu, Z. Prilepinas gyrėsi, kad batalionas, kuriame jis tarnavo vado pavaduotoju, nužudė daugiau žmonių, nei bet kuris kitas dalinys.
„Peržiūrėję visus dokumentus, tyrėjai pamatys, jog daugiausia žmonių žuvo ten, kur buvo dislokuotas mano batalionas“, – sakė Z. Prilepinas.
Paklaustas, ar mato mirusiųjų šmėklas, Z. Prilepinas atsakė: „Dėl nieko nesikamuoju.“
Tačiau 44-erių metų amžiaus vyras taip pat pridūrė, kad retkarčiais apmąsto savo potyrius kaunantis Ukrainoje.
„Galvoju, kaip ateityje pavyks susitaikyti su tuo, ką išgyvenau. Juk vadovavau padaliniui, kuris nužudė daug žmonių, todėl dabar svarstau, kaip reikės nuraminti sąžinės balsą“, – prisipažino jis.
Tarnyba Čečėnijoje
Rašytojas, tarnavęs ir Čečėnijoje, gyrėsi, kad gali nukeliauti į bet kurią Europos šalį ir „neatsidurs už grotų, joks teismas neįkiš į kalėjimą“ už juodus darbelius.
Vašingtone įsikūrusios ekspertų grupės „Atlantic Council“ projekto „Digital Forensic Research Lab“ nariai išsiaiškino, kad Z. Prilepinas tarnavo 4-ajame žvalgybos ir šturmo batalione.
„Mano batalionas užvirė tikrą pragarą“, – interviu metu sakė rašytojas.
Remiantis „Digital Forensic Research Lab“ informacija, batalionui vadovavo kitas rusas – Sergejus Fomčenkovas.
Jis ir Z. Prilepinas priklausė ultranacionalistinei Nacionalinei bolševikų partijai, kurios veikla galiausiai buvo uždrausta.
Kai tapo plačiai žinoma, kad Z. Prilepinas kovoja Donbase, 2017 m. vasario 13 d. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pranešė, kad nekomentuos Z. Prilepino motyvacijos dalyvauti mūšiuose.
„Rusijos piliečiai vadovaujasi širdimi ir vyksta į šias nepripažintas respublikas. Galiu pasakyti tik tiek“, – pareiškė D. Peskovas.
Kremlius oficialiai neigia savo dalyvavimą kariniame konflikte Donbase, nusinešusiame daugiau nei 13 000 gyvybių.
Z. Prilepinas taip pat įvardijamas buvusio Donecko separatistų lyderio Aleksandro Zacharčenkos patarėju. A. Zacharčenka žuvo sprogimo metu 2018 m. rugpjūčio mėnesį.
Z. Prilepinas išvyko iš konflikto regiono ir 2018 m. vasarą grįžo į Rusiją. Jis sakė, kad „šie... metai atrodė kaip 8 ar 10 metų“ ir kad tarnaudamas Donbase „paseno tiek fiziškai, tiek psichiškai“.
Tačiau jei susirėmimai stiprės, „tuomet sugrįšiu į batalioną“, – pažadėjo rašytojas.
Z. Prilepinas kritikuodavo Rusijos lyderį Vladimirą Putiną ir 2010 m. net parašė jam laišką, nurodydamas prezidentui atsistatydinti.
2014 m. Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį, Z. Prilepinas tapo lojaliu Kremliaus šalininku ir ėmė šlovinti V. Putiną.
Dėl rašytojo tarnavimo Donbase nuo jo atsiribojo jam atstovaujanti rašytojų agentūra Vokietijoje.
„Agentūra toliau laikosi sutartinių įsipareigojimų visų leidybos partnerių, leidžiančių Z. Prilepino knygų vertimus, atžvilgiu“, – 2017 m. vasario mėnesį tvirtino Thomas Wiedling, „Wiedling Literary Agency“ vadovas.
Taip pat jis pareiškė, kad agentūra „paaukos iš šių paslaugų gautą pelną tarptautinei žmogaus teisių gynimo organizacijai „Amnesty International“.
2018 m. balandžio mėnesį Bosnija ir Hercegovina saugumo sumetimais uždraudė Z. Prilepinui atvykti į šalį.
Ukrainos saugumo tarnyba teigia, jog rašytojas ieškomas dėl „dalyvavimo teroristinės organizacijos veikloje“ ir „teroristų finansavimo“.
„Mes turime visus priversti mylėti rusišką pasaulį! Kuo mažiau ukrainiečių ir jų palikuonių yra Ukrainoje, tuo daugiau šansų mes turime atgauti savo teritorijas. Deginti ir žudyti visus!“ – šūkavo Z. Prilepinas, tiesiogiai davęs suprasti, kad vaikų karo metu nereikia pasigailėti.
Nusitaikęs Z. Prilepinas buvo ir į Baltijos šalis.
Pasak jo, Baltijos šalis Rusija „susigrąžins“ ne įvesdama tankus, o dirbdama su Lietuvos, Latvijos ir Estijos elitu bei regionais. Teisingai apdorojus reikiamus žmones, „pribaltai“ esą patys pasiprašys į Kremliaus įtakos erdvę.
Tokias mintis jis pernai metais dėstė propagandiniam Rusijos portalui rubaltic.ru.