Kaip teigiama Vyriausybės nutarimo projekte, peticijos autoriai sako, kad praeitų metų rugpjūtį priimtas nutarimas didinti miškų kirtimo normą 5 metams, padidinant leidžiamą kirsti plotą nuo 11 tūkst. 168 iki 11 tūkst. 850 ha, kelia pavojų šalies miškams. Taip pat, anot iniciatorių, tai, kad II grupės miškuose leidžiami plynieji kirtimai, yra netoleruotina.
Tačiau Aplinkos ministerija nurodo, kad Vyriausybės nutarimu nustatyta miško kirtimo norma apskaičiuota tik III ir IV grupių miškams.
„Dydį apskaičiuojant buvo panaudoti Lietuvos mokslininkų sukurti matematiniai miško naudojimo moduliai. II grupės (specialios paskirties) miškuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus sanitarinius atvejus“, – nurodo Aplinkos ministerija.
Dokumente taip pat pažymima, kad dauguma Miškų ūkio konsultacinės tarybos narių pasisakė už Valstybinės miškų tarnybos pasiūlytą normą – 11 tūkst. 850 ha.
„Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą, perbrendę miškai yra labiau pažeidžiami nuo stichinių nelaimių (uraganų, ligų, kenkėjų)“, – teigia Aplinkos ministerija.
Praeitais metais 6 proc. padidinus miškų kirtimo normą visuomenėje kilo pasipiktinimas.
Miškų kirtimų tema ypač paaštrėjo po to, kai pasigirdo kalbų, kad sprendimui įtakos galėjo turėti miškų pramonė. Tiesa, tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas šiuos gandus atmetė.
