G. Nausėdai pradėjus eiti prezidento pareigas, S. Skvernelis didele balsų persvara Seime iš naujo paskirtas premjeru. Už jį liepos 23 d. balsavo 83 parlamentarai, 30 susilaikė, o 1 balsavo prieš.
Dar prieš tai, liepos 5 dieną, keturios partijos – Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Tvarka ir teisingumas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – pasirašė sutartį dėl valdančiosios koalicijos sudarymo. Pagal šią sutartį buvo pasidalintos atsakomybės sferos Seime ir Vyriausybėje.
Bent du klausimai, kurie buvo aptarti šioje sutartyje, strigo beveik iš karto, ir dar iki šiol nėra tiksliai pasakyta, kada ir kaip jie galėtų būti išspręsti.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nesutinka savo pozicijos perleisti socialdarbiečiams. O Tvarka ir teisingumas liko be ministro portfelio. Pradžioje jiems buvo numatyta leisti deleguoti savo atstovą į krašto apsaugos ministro poziciją, bet prezidentui G. Nausėdai tvirtinant, kad jis nemato priežasčių, kodėl iš šios pozicijos turi trauktis Raimundas Karoblis, valdantieji nusprendė jį palikti tame poste.
Šią savaitę prasidėjo G. Nausėdos susitikimai su kai kuriais galimais pretendentais į ministrus. Premjeras dar nėra oficialiai pateikęs Vyriausybės sudėties.
Klausimas – dėl Nausėdos įtakos
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius yra įsitikinęs, kad šitoje situacijoje, G. Nausėdai, norint parodyti savo politinį svorį, reikėtų iškovoti, kad S. Skvernelis ir valdančioji dauguma bent simboliškai atsižvelgtų į vieną du tris jo reikalavimus dėl ministrų kandidatūrų.
„G. Nausėdai blogiausias variantas yra atrodyti, kad jis negali padaryti jokios įtakos šitos Vyriausybės performavimui“, – sakė V. Valentinavičius.
Politikos apžvalgininko nuomone, tam neužtenka vienos pergalės dėl R. Karoblio.
„Jei G. Nausėda apgintų Roką Masiulį, ir išsireikalautų dar porą ministrų, jis atrodytų stiprus“, – sakė V. Valentinavičius.
Ekspertui atrodo nesuprantama, kodėl prezidento vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis įvardijo finansų ministrą Vilių Šapoką tarp tų, kurie gerai dirba.
„Man tai yra nesuprantama, kaip viena ranka galima skelbti gerovės valstybę, kita ranka laikyti poste ministrą, kuris nedidina, o mažina skirstymą per biudžetą, siaurindamas mokesčių bazę. Visas jo darbas Finansų ministerijoje buvo tipiškas, dažnai pasitaikantis Lietuvoje, tarnavimo stambaus verslo interesams, jo sąlygų gerinimo, pavyzdys“, – sakė V. Valentinavičius.
Skvernelis – tarp dviejų stovyklų
Pasak MRU dėstytojo, S. Skverneliui realiausias scenarijus yra eiti su prezidentu, su juo derinti ryžtingesnius pakeitimus, ir parodyti, kad jis stengiasi pagerinti Vyriausybės darbą, jos kokybę.
„Tai yra jam šansas rinkimams. Klausimas, kaip tai padaryti, kad R. Karbauskio vadovaujama valdančioji koalicija balsuotų už Vyriausybės programą Seime“, – sakė V. Valentinavičius.
Pasak jo, R. Karbauskiui teigiamas scenarijus būtų įpiršti tas tris ministrų kandidatūras, kurios yra numatytos, ir atsikratyti R. Masiulio.
„Tokiu atveju R. Karbauskio ir G. Nausėdos, ir galbūt S. Skvernelio tikslai nedera tarpusavyje. Kažkam reikės nusileisti ir pralaimėti“, – sakė V. Valentinavičius.
Jis paaiškino, kad šitoje situacijoje R. Karbauskio ir S. Skvernelio „darbiniai santykiai“ reiškia, kad S. Skvernelis, kad ir ką kalbėtų apie R. Karbauskį, negali būti premjeru be R. Karbauskio valdomų Seimo narių pritarimo.
„O R. Karbauskis irgi supranta, kad S. Skvernelis yra vienintelis premjeras, kurį jis dar gali turėti, kad ir nekontroliuojamą, burnojantį. Visi kiti variantai yra žlugimas ir kažkokių laikinų Vyriausybių merdėjimas – galbūt net iki pat Seimo rinkimų. Labai sunku patikėti, kad pirmalaikiai rinkimai staiga įvyktų Lietuvoje“, – sakė V. Valentinavičius.
Galėtų greitai susitvarkyti nebent per karą
Parlamentarai tikisi, kad visą šį politinį rebusą pavyks kažkokiu būdu išspręsti iki rugpjūčio 20 dienos, kai yra šaukiama neeilinė Seimo sesija.
Konstitucinės teisės specialistas prof. Vytautas Sinkevičius aiškino, kad vienintelis variantas, kaip tai gali būti padaryta greitai – jeigu prezidentas patvirtintų Vyriausybės sudėtį, ir, jeigu joje nepasikeistų daugiau nei pusė ministrų.
„Tada tas dekretas reikš, kad Vyriausybė gavo iš naujo įgaliojimus veikti. Po to visi ministrų pasikeitimai bus skaičiuojami iš naujo, tai reikš, kad kitą dieną (arba po savaitės) ministrų pasikeitimai priklausys nuo Ministro Pirmininko ir prezidento. Ministrai yra skiriami ir atleidžiami Ministro Pirmininko teikimu ir Seimo sprendimu“, – sakė V. Sinkevičius.
Tam scenarijui įgyvendinti yra tik vieno ministro pakeitimo rezervas. Jei pasikeis daugiau ministrų (tai reiškia, kad daugiau nei pusė), tada, pasak V. Sinkevičiaus, reikš, kad reikia gauti iš naujo įgaliojimus.
„Juos gauti iš naujo galima jau kitu būdu – tik Seimui pritarus Vyriausybės programai“, – teigė mokslininkas.
S. Skvernelis ne kartą yra pažymėjęs, kad Vyriausybės programa nėra keičiama. Pasak V. Sinkevičiaus, tai nieko nekeičia, vis tiek ta programa turės būti pateikta Seimui, ir Seimas spręs, ar jai pritarti.
Tik po to, kai Seimas pritars programai, Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti. Programai pritarti užtenka paprastos Seimo narių balsų daugumos, tam nereikia 71 balso, aiškino specialistas.
Jis taip pat paaiškino, kad to dabartinėmis sąlygomis negalima Seime išspręsti per vieną dieną.
„Seimo statute yra nustatytos procedūros, kad programa svarstoma komitetuose, frakcijose, ten lyg ir duota dešimt dienų. (…) Negalima taikyti skubų. Konstitucinis Teismas pasakė, kad tai galima daryti tik karo atveju, čia – ne karas“, – sakė V. Sinkevičius.
Konstitucinės teisės specialistui atrodo nesuprantama, kodėl norima skubėti kuo greičiau spręsti šį klausimą.
„Reikia normaliai formuoti Vyriausybę, aptarti programą, pritarti jai. Kur skubama? Juk, jeigu Seimo nariai sako, kad jie neturi atostogų, tai tegul sėdi Seime ir dirba. Kur jie lekia? Kodėl reikia skubėti? Reikia labai atsakingai formuoti Vyriausybę, žiūrint į jos būsimus darbus“, – sakė V. Sinkevičius.