Rinkimuose iki vidurdienio balsavo 17,66 proc. rinkėjų, rodo Centrinės rinkimų komisijos duomenys dėl 76 apygardų iš 199.
Remiantis šiais duomenimis, Vinycios srityje balsavo 17,11 proc., Voluinės – 13,21 proc., Dnipro – 21,13 proc., Donecko – 21,30 proc., Žytomyro – 17,63 proc., Užkarpatės – 10,20 proc., Zaporožės – 21,58 proc., Ivano-Frankivsko – 13,17 proc., Kijevo – 18,50 proc., Kirovohrado – 23,58 proc., Luhansko – 25,58 proc., Lvovo – 12,96 proc., o Mykolajivo – 17,89 procento rinkėjų.
Odesos srityje rinkėjų aktyvumas siekė 15,40 proc., Rivnės – 16,70 proc., Sumų – 16,64 proc., Ternopilio – 13,07 proc., Charkovo – 22,12 proc., Chmelnyckio – 20 proc., Čerkasų – 22,41 proc., Černivcių – 11,56 proc., Černigovo – 23,91 proc., Chersono – 19,49 proc., Kijevo mieste – 17,36 procento.
Donecko srityje policija tikrina informaciją apie esą keturiolikos rinkimų apylinkių užminavimą, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.
„Donecko srities Torecko mieste buvo gautas pranešimas apie esą visų 14 apylinkių užminavimą šiame mieste. Šiuo metu Nacionalinės policijos padaliniai imasi visų būtinų priemonių šiai informacijai patikrinti“, – per trumpą spaudos konferenciją Kijeve sakė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Zorianas Škiriakas.
Jo teigimu, evakuacija šiose apylinkėse nebuvo vykdoma.
Į priekį aiškia persvara išsiveržė ir pozicijų iki pat paskutinių dienų neužleido naujojo prezidento Volodymyro Zelenskio įkurta partija „Liaudies tarnas“. Liepos 17 dieną politico.eu apklausoje partija turi net 46 proc. rinkėjų palaikymą, kai artimiausias varžovas, prorusiška „Opozicijos platforma“ teturi vos 12 proc.
Šie rinkimai yra tąsa anksčiau šiais metais įvykusio revoliucinio balsavimo, kuomet beveik trys ketvirtadaliai rinkėjų Ukrainoje antrame prezidento rinkimų ture palaikė politikos naujoką V. Zelenskį, nurungusį gerokai labiau patyrusį buvusį šalies prezidentą Petro Porošenką.
Ateina nauja zelenialsų karta
Žinia yra aiški: po beveik tris dešimtmečius trukusios chroniškos korupcijos ir pasikartojančių nesėkmingų bandymų imtis reformų rinkėjai nori esminių pokyčių ir yra pasirengę rizikuoti šalies ateitimi, kad tik jų pasiektų.
Kaip ir pats V. Zelenskis, remiantis prognozėmis, dauguma jo partijos narių Radoje bus naujokai: partijos sąraše yra aktyvistų, verslo atstovų ir tiesiog ryškių asmenybių bei vos keletas gerokai labiau patyrusių politikoje žmonių.
Jų patekimas į parlamentą pažymės realią V. Zelenskio eros pradžią, nes prezidentas netrukus mėgausis retai iki šiol matytu politinio dominavimo mastu. V. Zelenskiui užsitikrinus parlamento kontrolę, netrukus galėsime įvertinti, koks jis yra politikas.
Komentatoriai jau vadina šią prognozuojamą naujų parlamentarų bangą zelenialsų karta. Daug kas prognozuoja, kad jie politikoje dominuos ateinančius penkerius metus. Optimistai tai laiko naująja aušra Ukrainos politikoje ir tikisi, kad nauji parlamentarai pasinaudos didžiuliu visuomenės pasitikėjimu ir pakeis šalies politinę kultūrą.
Kiti šaiposi iš tokių kalbų ir yra linkę manyti, kad visas V. Zelenskio fenomenas yra itin gudrus ir oportunistinis posovietinės „politinės technologijos“ pavyzdys, skirtas apsaugoti Ukrainos oligarchų pozicijas ir sukurti prielaidas grįžti Viktoro Janukovyčiaus eros žmonėms, rašo atlanticcouncil.org.
Kokie bebūtų tikrieji jų ketinimai, visas priklausys nuo V. Zelenskio komandos sugebėjimo sutelkti itin skirtingus deputatus į vieną disciplinuotą politinę jėgą. Į parlamentą patekus šimtams naujųjų zelenialsų parlamentarų su skirtingomis politinėmis pozicijomis, chaoso potencialas yra didelis ir keliantis nerimą.
Prezidentas V. Zelenskis veikiausiai bus priverstas sudaryti politinę partnerystę, padėsiančią suformuoti funkcionuojančią koaliciją. Naujausios apklausos rodo, kad jam nepavyks užsitikrinti absoliučios daugumos
Putinas – didžiausias prlaimėtojas
Politiku tapusio rokerio Slavos Vakarčiuko partija „Balsas“ (Holos) gaus apie 6–9 proc.
S. Vakarčiuko naujoko statusas ir tai, kad partija deklaruoja siekį atsiriboti nuo dabartinės politinės kultūros, leidžia teigti, kad jis bus akivaizdžiausias zelenialsų koalicijos partneris. Kartu S. Vakarčiukas ir V. Zelenskis gali gauti daugiau nei 50 proc. vietų Radoje.
Jeigu šie du politikai iš tiesų suvienys jėgas, tai bus dramatiškiausias pokytis Ukrainos politikoje nuo pat šalies nepriklausomybės atgavimo 1991 metais.
Didžiausiu pralaimėtoju šiuose rinkimuose veikiausiai bus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nes jis bus priverstas stebėti, kaip prorusiškoms politinėms jėgoms sunkiai sekasi užsitikrinti bent dalį tos paramos, kurios tradiciškai sulaukdavo iki 2014 metų.
Per pastaruosius taikos metu vykusius parlamento rinkimus prieš septynerius metus prorusiškos jėgos laimėjo daugiau nei 50 proc. vietų ir suformavo valdančiąją koaliciją. O šiemet vienintelė atvirai prorusiška partija gali tikėtis vos ketvirtadalio balsų, kurie buvo atiduoti 2012 metais.
To pakaktų suformuoti antrą didžiausią frakciją Ukrainos naujame parlamente, tačiau tai bus gerokai mažiau, lyginant su dominavimu senajame.
Nors besitraukiančiame prorusiškame elektorate vis dar yra milijonai ukrainiečių, ateitis neatrodo šviesi. Smunkanti prorusiškų partijos parama iliustruoja mažėjančią Rusijos įtaką ir atspindi V. Putino Ukrainoje vykdomo karo griaunamąjį pobūdį. Penkerius metus trunkantis konfliktas gerokai konsolidavo Ukrainos tautos formavimo pastangas ir praeityje paliko šūkius apie slavišką brolybę.
Apklausa: į Ukrainos parlamentą gali patekti septynios partijos
Per pirmalaikius Ukrainos parlamento rinkimus į Aukščiausiąją Radą pateks penkios partijos, be to, atsižvelgiant į paklaidą, balsų slenkstį gali įveikti dar dvi politinės jėgos, rodo apklausa.
Liepos 13–17 dienomis sociologinių tyrimų grupės „Reiting“ atliktos apklausos duomenimis, populiariausia tarp rinkėjų yra partija „Liaudies tarnas“, kurią buvo pasiryžę paremti 49,5 proc. respondentų, apsisprendusių ir ketinančių balsuoti. Kalbant apie visus apklaustuosius, paramą šiai prezidento Volodymyro Zelenskio įkurtai partijai išreiškė 38,2 proc. žmonių.
5 proc. slenkstį taip pat turi peržengti promaskvietiškas aljansas „Opozicijos platforma – Už gyvybę“, kuriam paramą pareiškė 10,5 proc. apsisprendusių ir 7,9 proc. visų apklaustų ukrainiečių, buvusio prezidento Petro Porošenkos partija „Europietiškas solidarumas“ (atitinkamai 7,7 proc. ir 5,7 proc.), buvusios premjerės Julijos Tymošenko „Tėvynė“ (6,9 proc. ir 5,1 proc.), naujai įsteigta partija „Holos“ („Balsas“, 5,9 proc. ir 4,6 procento).
Atsižvelgiant į paklaidą taip pat nurodoma, kad į parlamentą gali patekti buvusio Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo Ihorio Smeško vadovaujama konservatyvi proeuropietiška partija „Jėga ir garbė“, kurią palaiko 3,8 proc. apsisprendusių ir 2,9 proc. visų respondentų, ir centro kairysis prorusiškas „Opozicinis blokas“, kurį remia atitinkamai 3,1 proc. ir 2,4 proc. respondentų.
Kitų politinių jėgų populiarumas buvo mažesnis nei 3 procentai.
Apklausoje dalyvavo 2,5 tūkst. Ukrainos piliečių nuo 18 metų amžiaus. Apklaustųjų grupė atspindi visuomenės amžių, lyčių santykį, regionus ir gyventojų tipus. Paklaida – ne daugiau kaip 2 procentai.
Aukščiausiosios Rados rinkimai turėjo vykti spalį, bet V. Zelenskis inicijavo pirmalaikį balsavimą liepos 21-ąją, tikėdamasis sutvirtinti savo valdžią.