Kadangi gyvenu daugiabutyje, kiekvieną rytą girdžiu isteriškus riksmus. Garsai sklinda iš neseniai atsikrausčiusių kaimynų, gyvenančių virš mūsų. Moteriškas balsas klykia: „Kelkis, stuobry, ėst padėta, atšals, kiek dar lauksiu“. Po to staugdama mini asilus, bukapročius, nevykėlius, lėtapėdžius, debilus ir kaukia: „Juk buvo pasakyta, buvo pasakyta“.
Laiptinėje taip pat isterijos: kadangi gyvenu daugiabutyje, kiekvieną rytą girdžiu isteriškus riksmus. Garsai sklinda iš neseniai atsikrausčiusių kaimynų, gyvenančių virš mūsų. Moteriškas balsas klykia: „Kelkis, stuobry, ėst padėta, atšals, kiek dar lauksiu“. Po to staugdama mini asilus, bukapročius, nevykėlius, lėtapėdžius, debilus ir kaukia: „Juk buvo pasakyta, buvo pasakyta“. Laiptinėje taip pat isterijos: „Eik greičiau, ko nepasivelki...“ Ir vėl tirada įvairių epitetų, kurių daugumos aš čia negaliu surašyti, nes tai rusiški žodžiai, kuriais keliais aukštais minima motina, taip pat siunčiama į vieną tokį nedidelį Peru miestelį, kuris yra iš N raidės ir baigiasi skiemeniu „ui“.
Vakare isteriškas klyksmas dar baisesnis ir vis kalba eina apie „paėdei-nepaėdei“, „išėdas-palikai-bliūdo neišplovei“ ir t. t. Pamaniau, gal tie kaimynai bute gyvulių laiko ir nesusitvarko, nes bute jiems ne vieta.
Bet panašu, kad ten gyvena tik žmonės. Motina, tėvas ir sūnus maždaug 20-ies metų. Juos dažnai susitinku akis į akį. Ir ką jūs manote? Ta moteris su manimi maloniu balsu pasisveikina, net nusišypso. Net nustebau, kad ji nerėkdama kalbėti moka. Sūnų rečiau matau, turbūt stengiasi kuo mažiau namie būti. Vyras atrodo kažkoks pavargęs, nuleidęs galvą. Taip ir norisi jam palinkėti susirasti kitą moterį, nes su šia isterike jis susirgti gali.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.