Vis dėlto JAV administracija neprasitarė, kaip ketina reaguoti į šį pranešimą, o tą pačią dieną surengtoje spaudos konferencijoje tenurodė, kad bet kokie galimi veiksmai nukeliami neapibrėžtam terminui, pranešama „Laisvosios Europos radijo“ (RFE/RL) portale.
JAV gynybos sekretorius Markas Esperis bent pusvalandį telefonu kalbėjosi su Turkijos gynybos ministru Hulusi Akaru, tačiau jokios išsamesnės informacijos apie tą skambutį Pentagonas nepateikė.
Turkijos gynybos ministerija, savo ruožtu, informavo, esą H. Akaras, kalbėdamasis su kolega iš JAV, nurodė, kad Turkija ir toliau patiria rimtą antskrydžių ir atakų raketomis grėsmę, taigi, gynybos kompleksų S-400 pirkimą lėmė veikiau būtinybė, o ne galimybė rinktis.
JAV Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitetas išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas turėjo labai konkretų pasirinkimą, tik, deja, pasirinko klaidingai. Tai buvo aiški nuoroda į JAV pateiktą pasiūlymą pirkti amerikiečių priešraketinės gynybos kompleksą „Patriot“.
Sandoris kertasi su tam tikrais JAV įstatymais (konkrečiai – Atoveikio JAV priešininkams per sankcijas aktu (CAATSA)), kuriuose kalbama apie karinės įrangos pirkimą iš Rusijos. Akte įvardyta 12 galimų šiuo atveju prieš Ankarą nukreiptų atsakomųjų veiksmų, kurių gali imtis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Tarp paminėtų priemonių – vizų išdavimo ir prieigos prie JAV eksporto ir importo banko uždraudimas arba operacijų su JAV finansų sistema užblokavimas ir eksporto licencijų atšaukimas.
Ankara taip pat gali būti pašalinta iš naikintuvų F-35 gamybos programos, taip atimant galimybę įsigyti naujos kartos karo lėktuvų. Vašingtonas, tiesą sakant, jau pradėjo Turkijos šalinimo iš programos procesą: jau pristabdyti JAV organizuojami turkų pilotų mokymai valdyti minėtus naikintuvus.
Ankaros planuose – šimto naikintuvų pirkimas savoms ginklavimosi reikmėms patenkinti.
Turkijos gynybos ministerija nurodė, kad S-400 siunta buvo pristatyta į netoli Ankaros esančią oro operacijų bazę.
Pranešimas ir JAV sankcijų pasekmių šalies ekonomikai baimė lėmė žaibišką Turkijos liros susilpnėjimą dolerio atžvilgiu (nuo 5,6775 iki 5,7).
„Artimiausiomis dienomis laukiama kitų sistemos dalių pristatymų, – atskirame pranešime nurodė Turkijos gynybos pramonės direktoratas. – Visiškai parengta sistema bus pradėta eksploatuoti atsižvelgiant į atitinkamų institucijų nurodymus.“
Žinią apie pradėtą siuntų gabenimą patvirtino ir Rusijos federalinė karinio ir techninio bendradarbiavimo tarnyba. Liepos 12 d. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nurodė, kad viskas atliekama griežtai laikantis dviejų šalių susitarimo, ir dar pridūrė, kad šalys vykdo prisiimtus įsipareigojimus.
NATO oficialiai dar nesureagavo į Turkijos išplatintą pranešimą, tačiau, anot vieno anonimiškumą panorusio išlaikyti pareigūno, kalbėjusio su naujienų agentūra AFP, 29 narių blokas jaučia nerimą dėl galimų to pirkimo pasekmių.
Minėtina, kad D. Trumpas buvo susitikęs su R. T. Erdoganu per praeitą mėnesį Osakoje vykusį G 20 susitikimą ir ragino jį atsisakyti ketinimų pirkti rusišką gynybos sistemą.
Turkijos prezidentas, į tai atsakydamas, neva užsiminė, kad buvęs JAV prezidentas Barackas Obama nesuteikė Ankarai leidimo įsigyti amerikietiškojo S-400 analogo – „Patriot“ raketų.