Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje atsisakius „Misija Sibiras‘19” dalyviams išduoti vizas, kelionės tikslu antrus metus iš eilės tapo Kazachstanas. Šiais metais buvo ruošiamasi abiems kryptims, todėl netikėtumų nebuvo ir kelionei buvo pasiruošta kruopščiai ir sklandžiai: dalyviai susitiko su vietoje kalėjusiais ir į Lietuvą grįžusiais tremtiniais, skaitė likusius to meto šaltinius, analizavo žemėlapius.
Susitikimo metu „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė įteikė Prezidentui projekto marškinėlius, kaip atminimo dovaną nuo projekto, o G. Nausėda komandai padovanojo žvakę, kurią ekspedicijos dalyviai vešis kartu su savimi į Kazachstaną ir ją uždegs svečioje šalyje, kad atmintų savo krašto žmones.
Prezidentas prisipažino, kad projektą seka jau ne vienerius metus ir džiaugiasi, kad „Misija Sibiras“ neapsiriboja tik ekspedicija, bet vykdo, kaip ir pats G. Nausėda sako, prasmingą veiklą po ekspedicijos – važinėja po mokyklas ir įvairias organizacijas ir taip šviečia Lietuvos visuomenę.
Skirtingų šaltinių duomenimis, Sovietų represijų metais Kazachstane kalėjo nuo 20 iki 80 tūkstančių lietuvių ir daugybės jų likimai nėra žinomi iki šiol. Todėl negavus vizų vykti į Sibirą, šių metų ekspedicija trečiadienį išvyks į Karagandos apylinkes, kur taip pat reikia sutvarkyti mūsų krašto gyventojų kapavietes. Be to, ekspedicijos metu dalyviai lankys lagerius ir susitiks su vietoje gyvenančiais lietuviais bei jų palikuonimis.
Pats projektas „Misija Sibiras“ gyvuoja nuo 2006 metų ir per visą šį laikotarpį yra sutvarkyta apie 150 Sibire ir Kazachstane esančių lietuviškų kapinių. Kasmet prie kilnios misijos nori prisidėti tūkstančiai jaunuolių. Ekspedicija į Kazachstaną vyksta jau antrus metus iš eilės. Šiais metais šešiolika ekspedicijos dalyvių planuoja iš Kazachstano į Vilniaus oro uostą parskristi liepos 27 dieną.