Kaip anksčiau buvo skelbta Vyriausybės nutarimo pažymoje, esminės sutarties projekto nuostatos yra šios: kitais metais pareiginės algos bazinį dydį pakelti iki 176 eurų (šiuo metu – 173 eurai), suteikti 2 papildomas atostogų dienas šią sutartį pasirašiusiems profesinių sąjungų nariams (šiuo metu – viena) bei suteikti iki 10 darbo dienų mokymosi atostogas, paliekant už jas vidutinį darbo užmokestį, arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogas, paliekant už jas 50 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Anot socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, sutartis gerina sąlygas visam viešajam sektoriui per bazinių dydžių augimą, minimalių koeficientų didinimą, tam tikros naudos gauna ir profsąjungų nariai.
„Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio strategijoje yra numatyta, kad per dvejus metus bazinis dydis turėtų išaugti 10 eurų. (...) Tie, kas dirba viešajame sektoriuje, dabar turėtų uždirbti ne mažiau kaip minimalų užmokestį. Keliame minimalų koeficientą ir tiems, kurie yra kvalifikuoti. (...) Kitais metais bazinis dydis turėtų augti atitinkamai“, – teigė L. Kukuraitis.
Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas teigė, kad dabar priimtų sprendimų nepakanka, tačiau viešojo sektoriaus algų didinimo strategija turėtų padėti keliant atlyginimus.
„Tie koeficientai, kurie yra dabar... Praktiškai kultūros darbuotojai gauna didesnius atlyginimus nei pagal tuos koeficientus. Nuo 2020 m., pagal strategiją, tikiuosi, kultūros darbuotojams ryškiai turėtų didėti atlyginimai. Mano skaičiavimais, apie 100 eurų (vidutiniškai. – ELTA). Verslininkai sako, kad žmonės nori labiau dirbti, bet žmonės nori labiau uždirbti. Praktiškai visuose viešuosiuose sektoriuose (...) darbuotojų atlyginimai nėra labai dideli. Tikiuosi, kad jie turėtų augti“, – teigė A. Posochovas.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė yra sakiusi, kad dėl Nacionalinio susitarimo nuostatų sutarta seniai, bet pasirašymas buvo vis atidėliojamas.
„Mes taip pat esame sutarę, kad tie darbuotojai, kurie gauna mažiausius atlyginimus, jų koeficientai kils. Visa tai buvo išsiderėta labai seniai, bet pasirašymas buvo vis vilkinamas, laukė, kol formuosis Vyriausybė. Mes taip pat paruošėme priedus prie Nacionalinio susitarimo, kokioms įmonėms, kokioms įstaigoms galios ta kolektyvinė sutartis, nes bazinis dydis galios visiems biudžetininkams viešajame sektoriuje, o papildomos garantijos tik profsąjungų nariams“, – yra sakiusi K. Krupavičienė.
Anot ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, nacionalinės sutarties pasirašymas rodo, kad dialogo kelias yra tas kelias, kuris duoda rezultatą.
„Neišpildomi visi lūkesčiai, bet yra pasiekiamas labai aiškus rezultatas. Jeigu nebūtų to dialogo, jis būtų kitoks. Per langus matytume įvairiausius renginius, kas irgi yra gerai, sveika, demokratiška, bet dažnai tokie renginiai duoda kitokį rezultatą. Svarbiausia, kad sutartis būtų tinkamai įgyvendinta ir neabejoju kad jos rezultatą pajaus žmonės, dirbantieji“, – prieš sutarties pasirašymą sakė premjeras.
Vyriausybė įsipareigoja kartu su 2020 m. biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Seimui pateikti įstatymų pakeitimų projektus, susijusius su darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu.
Bendras lėšų poreikis sutarties nuostatoms įgyvendinti yra apie 152 mln. eurų.
Nacionalinę kolektyvinę sutartį Vyriausybės vardu pasirašė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banel, Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas, profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas. Jį turėjo pasirašyti ir Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, bet ji renginyje nedalyvavo.