– Koalicijos sutartis pasirašyta, atsakomybių sritys ir ministerijos pasidalytos. Kaip suprantame, užsienio reikalų ministras nesikeičia, bet žemės ūkio ministro portfelį Jūs norite įteikti frakcijos seniūnui Andriui Palioniui?
– Aš manau, kad labai svarbu, jog užsienio reikalų ministras nesikeičia, nes keičiasi valstybės vadovas, keičiasi situacija Europos Taryboje. Bus daug iššūkių.
– Poną Linkevičių jūs paliekate kaip tam tikrą saugumo garantą?
– Manau, kad tokios patirties reikia ir pačiam prezidentui. Bus labai daug derybų. O kalbant apie ŽŪM, manau, kad Andrius Palionis tiktų. Jis yra ekonomistas, pats ūkininkas, antrą kadenciją yra Seime. Kiekvienam politikui reikia turėti bent šiek tiek vykdomosios valdžios patirties, kad jis galėtų dirbti. Manau, kad A.Palionio kandidatūra būtų tinkama.
– Kokio posto jūs pats tikitės?
– Aš manau, turiu patį įtakingiausią postą – Europos reikalų komitetą. Tai pats didžiausias komitetas, kuris suteikia mandatus Vyriausybėje, kiekvienai tarybai ir net prezidentui suteikiame mandatą Briuselyje. Vykdomojoje valdžioje aš buvau jau du kartus. Tai nėra man prioritetas, aš jau turiu tą patirtį. Reikia jaunimui pasireikšti.
– Jūs esate patyręs politikas ir derybininkas. Kaip yra iš tiesų su ta Seimo pirmininko kėde?
– Tai mūsų koalicijos didžiausių partnerių problema, nes tai jie turi nuspręsti, ką jie deleguoja į šį postą. Šiuo metu reikia galvoti apie pirmininką, kuris vienytų Seimą, yra daug uždavinių. Jeigu dabar Seimo pirmininkas skaldo savo paties partiją, tai aš sunkiai įsivaizduoju, kaip jis vadovaus Seimui.
– Kaip jūs vertinate jo vadovavimą?
– Gana skeptiškai. Pirmiausia, nėra jokio balanso susitikimuose su užsienio partneriais. Ypač pastaruoju metu nuspręsta į susitikimus nebekviesti opozicijos, lyg tai būtų savaime suprantama. Nemažai padaryta klaidų. Kaip Parlamentui gali vadovauti pirmininkas, kuris pats nesutaria su savo partija? Gana keista situacija. Jis išrinktas daugumos, o ne viso Seimo. Dabar yra nauja koalicija.
– Jūs siūlytumėte pasitikrinti pasitikėjimą?
– Aš manau, kad jis pirmiausia turėtų pasitikrinti pasitikėjimą savoje partijoje, savo frakcijoje. Įsivaizduokite, yra koalicija, o jis jai nepritaria, nes jis ten nedalyvavo derybose. Tai tikrai keista. Koks bus pasitikėjimas juo? Ką jis atstovaus? Opoziciją? Mes įsivaizduojame, kad Seimo pirmininkas yra kažkokia ne politinė figūra. Jis tokia pati politinė figūra, kaip ir visi.
– Tai ką jam daryti?
– Susitarti su partija, kad jam deleguotų tą postą, jeigu jis jam toks svarbus.
– Bet jie negali deleguoti.
– Jeigu jį partija deleguos, mes tikrai nusileisime.
– Bet to nebus.
– Čia jau ne mūsų problema.
– Ką su juo daryti?
– Prisimenu Vydo Gedvilo atvejį, kuris buvo daug sunkesnis. Sakyčiau, kad jis pasielgė europietiškai, nes partija atsisakė jį deleguoti. Tai buvo sunkus sprendimas, bet jis suprato ir nenorėjo skaldyti partijos.
– Dėl ko spyriojamasi?
– Reiktų ne man šį klausimą užduoti. Galiu tik spėlioti, kad per daug įsijausta į poziciją. Reikia ieškoti sutarimo savo partijoje.
– Jeigu įvyksta balsavimas dėl jo nuvertimo. Jūs kandidatuotumėte?
– Jeigu taip įvyktų, tada reikėtų koalicijai tartis. Aš negalvoju, kad man tai yra didžiausia siekiamybė, net ir mūsų partija paskutiniame posėdyje nepritarė, kad mes siektume šio posto.
– Jūs ŽŪM iškeitėte į Seimo pirmininko postą?
– Neiškeitėme. Gal labiau iškeitėme Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją į ŽŪM, bet šios pozicijos mes neiškeitėme. (…) Jeigu ir toliau Semo pirmininkas taip elgis, ir toliau bus įtampa. Bus visko. Manau, kad tai bent jau Seimo prestižui nieko neprideda. Tokia įtampa visai nereikalinga. Nemanau, kad dėl savo asmeninių ambicijų politikas turėtų visą Seimą laikyti įkaitu.
– Gal šis postas jums būtų tinkamas dėl galimų kalbų, kad Bernatonis užimtų KT pirmininko postą?
– Tai yra sugalvota mūsų oponentų. Taip, jis atitinka kriterijus, bet tai nereiškia, kad mes dėl to siekiame šios pozicijos. Dar kartą kartoju, kad mes nesiekiame šios pozicijos, mes priimsime tokį sprendimą, kuris nesugriaus koalicijos.
– Kalbant apie koalicijos derybas, kas buvo sunkiausia?
– Sunkiausia buvo sutarti keturioms partijoms ir turėti daugumą.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.