Nė vienas iš jų nepastebėjo, kaip Nacionalinės nusikaltimų agentūros (NNA) pareigūnas paslėpė žalumoje pokalbių įrašinėjimo įrangą.
Tyrėjas sekė A. Fiyazą dėl NNA – Jungtinėje Karalystėje veikiančios organizacijos, analogiškos FTB, – atliekamo tyrimo, susijusio su prekyba pasinaudojant nevieša informacija. W. Choucair‘as nebuvo įtariamasis, ir pareigūnas nė nežinojo, kas jis, prieš įmontuodamas „blakę“. Bet po susitikimo vyras pasekė W. Choucair‘ą iki buto šalia Karališkosios Alberto salės (Royal Albert Hall), Haid Parko pakraštyje.
Tas lemtingas susitikimas „The Four Seasons“ teritorijoje, pavertė W. Choucairą, kurio adrenalino kupino gyvenimo tikslas buvo ieškoti informacijos apie didžiuosius sandorius, kone svarbiausiu Europoje veikėju, kaltinamu prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija (angl. insider trading). O jo du teismo procesai – pirmasis pasibaigė praėjusiais metais, prisiekusiesiems nepaskelbus verdikto, antrasis – praėjusią savaitę, paskelbus nuosprendį be prisiekusiųjų, – atskleidė ištisą prekiautojų tinklą, nuo Londono iki Dubajaus, ir paskatino tarptautinį įtartinos prekybos vidaus informacija tyrimą.
A. Fiyazo pavardė ir susitikimo „Four Seasons“ detalės dažnai iškildavo teismo salėje. W. Choucairas teigė dažnai aptarinėjęs prekybos sandorius su A. Fiyazu, kuriam šis verslas taip puikiai sekėsi, jog jis įsigijo 86 metrų ilgio jachtą ir polo klubą. Abu vyrai šėliojo „Tramp“ , Londono klube, kuriame dažnai lankosi roko muzikos žvaigždės ir karališkosios šeimos atstovai, kur paklodavo tūkstančius dolerių už trijų litrų „Cristal“ butelius.
Tačiau įrodymai, liudijimai ir teisiniai dokumentai iš W. Choucairo teismų, kaip ir pokalbiai su prekiautojais, jų bičiuliais, advokatais ir žmonėmis, artimai susijusiais su tyrimu, leidžia manyti, jog A. Fiyazas galėjo dalyvauti tinkle, palaikančiame ryšius su bankininkais, buvo vienas iš tų, kurie dalijosi neoficialia informacija vienkartiniais telefonais, kad išvengtų sekimo, teikė duomenis žurnalistams ir dažnai slapta tikrino vienas kito prekybą.
Pasitelkę savo nuosavus pinigus arba lėšas iš turtingų bendrininkų, jie užsidirbdavo dešimtis milijonų dolerių prieš pat pašokant akcijoms po sensacingų pranešimų. 2014 metais pagrindinė grupė, kurią sudarė apie dešimt prekiautojų, uždirbo per 100 mln. dolerių, – toks bendras skaičius gautas, sudėjus visus paskaičiavimus, paremtus teisiniais dokumentais ir pokalbiais su prekiautojais.
Reguliuotojai Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur neteisėta prekyba vyksta daugiau nei kas penktame perėmimo sandoryje, nustatė neįprastą A. Fiyazo, W. Choucairo ir kitų prekiautojų sandorių laiko pasirinkimą.
Be W. Choucairo ir Fabianos Abdel-Malek, Prancūzijoje prekyba vidaus informacija buvo apkaltintas „UBS Group AG“ atsakingas pareigūnas, nuteistas tame pačiame teisme už informacijos teikimą iš konfidencialios bankų duomenų bazės, taip pat septyni vyrai, įskaitant prekiautoją iš Ženevos Alexį Kuperfis‘ą ir buvusį „Societe Generale SA“ bankininką Stephane‘ą Fimą. Visi jie užginčijo kaltinimus. Dar vienas prekiautojas buvo suimtas Serbijoje pernai lapkritį vykdant arešto orderį, įtarus jį sukčiaujant vertybiniais popieriais, ir, kaip patvirtino Serbijos teismo pareigūnai, jis buvo perduotas gegužę.
Jungtinių Valstijų prokurorai bendradarbiauja su Europos kolegomis atlikdami savo tyrimą, šių metų birželį pranešė „Bloomberg News“. A. Fiyazo atstovė elektroniniame laiške teigė, kad jis „niekad nebuvo apklaustas, apkaltintas ar nuteistas dėl prekybos vidaus informacija ar bet kokių finansinių machinacijų Jungtinėje Karalystėje ar bet kurioje kitoje jurisdikcijoje“. Pasak jos, pranešimai apie įtartiną veiklą susiję tik su 27 prekybos sandoriais ir buvo inicijuoti tik dėl to, kad finansinės institucijos privalo tikrinti sandorius, kai prekiautojas per dieną uždirba per 10 000 svarų (13 000 JAV dolerių), ir kad reguliavimo institucijos nebuvo pateikusios jokių nepalankių A. Fiyazui išvadų.
A. Kuperfio advokatas Loicas Henriotas teigė, kad jo klientas niekada nedalyvavo prekiautojų informacijos keitimosi tinkle. S. Fimos advokatas Davidas-Olivier Kaminskis pareiškė, kad jo klientas neturi nieko bendra su tyrimais, kuriais remiantis buvo pateiktas kaltinamasis nuosprendis W. Choucairui.
Kaskart, kai jis užsakydavo šampano butelį už 4000 dolerių, personalas sugrodavo muzikos ištrauką iš „Žvaigždžių karų“ ir paskelbdavo, kad „atvyko Libanas“, pasakojo šaltiniai, dalyvavę tuose vakarėliuose.
W. Choucairas vakarojo su bičiuliu, pažinojusiu A. Fiyazą, kuris kaip tik tuo metu lankėsi kinų restorane. Jiedu įsikalbėjo. „Mes visą vakarą gėrėm, – čia aš tikras specas, ir kalbėjomės, o jau čia asas buvo jis“, – po keturiolikos metų teisme kalbėjo W. Choucairas, mėgindamas paaiškinti, kad informacijos dėl akcijų gaudavo iš tokių prekiautojų kaip A. Fiyazas ir A. Kuperfis, o ne iš savo draugo iš UBS.
W. Choucairas augo turtingoje, elitinėje šeimoje, Londone, lankė „Mill Hill“, 212 metų senumo mokyklą, įsikūrusią daugiau nei 6000 arų vešlios žalumos apsuptame parke. Bet dar vaikystėje jo širdį užkariavo neakademinis avangardas. Vieną dieną per televiziją pamatęs, kaip solo partiją plėšia roko grupės „Guns N’ Roses’ gitaristas Slešas, jis nusprendė taip pat tapti kultiniu gitaristu.
Kai jam buvo 18 metų, mirė jo tėvas, ir jis paveldėjo didelį turtą. Vėlesniais metais jis gyveno audringai, daug lėbavo, o blaiviu laikotarpiu, įgijo verslo studijų laipsnį Londono karališkajame koledže, pasakojo jis teisme. Jis nusipirko „Aston Martin“, ėmė kolekcionuoti gitaras, o savo butą pripildė natūralaus dydžio figūromis iš savo jaunytėje dievinamos kino jusotos „Žvaigždžių karai“. A. Fiyazas augo su broliu Belgijoje, kur apsigyveno jų tėvas, verslininkas iš Pakistano. Jie įsteigė šeimos įmonę ir užsidirbo pinigų iš laivybos bei įvairaus profilio investicijų, nuo Nigerijos naftos telkinių iki Danijos universalinių parduotuvių bei šokoladinių saldainių, rodo juos pažinojusių žmonių pasakojimai ir informacija jų tinklalapiuose.
Bet į juos dėmesį atkreipė Belgijos policija, kuri įtarė juos sukūrus schemą, skirtą išvengti pridėtinės vertės mokesčių, pasakojo šaltiniai, gerai susipažinę su situacija. Tyrimas buvo nutrauktas, kai A. Fiyazas ir jo brolis sutiko padengti mokėjimus, įskaitant ir septynženklę sumą, teigė vienas šaltinis. Nė vienam iš jų nebuvo pateikti kaltinimai, nė vienas iš jų nepripažino nusižengęs.
Apie šio amžiaus pirmojo dešimtmečio vidurį broliai persikėlė į Londoną, kur Meifero aukštuomenės gyvenime sukėlė sumaištį. Alshairas, jaunesnis ir sportiškesnis iš jųdviejų, visada būdavo išsidabinęs, pasirengęs bet kurią minutę pasižmonėti. Jiedu su Javedu sėdėdavo vienas priešais kitą prie įspūdingų rašomųjų stalų biure už „Doerchester Hotel“ viešbučio, kur jie vadovavo savo laivybos verslui. Jis prasitarė aplinkiniams ieškantys naujų investicinių galimybių. Susipažinęs su Fiyazų prekybos struktūra, liudijo W. Choucairas teisme, jis susidomėjo ir panoro į ją įsitraukti. Jis papasakojo, kad A. Fiyazas ir A. Kuperfis, kuris buvo pramintas „kaubojumi“, nes dažnai pataikydavo į dešimtuką, parodė jam, kaip konkurencingai prekiauti valiutomis, išvestiniais instrumentais, leidžiančiais žmogui statyti už įmonės akcijas neturint akcijų.
Tai savotiška „maržinė prekyba“. Atlikus gana nedidelį išankstinį dalinį mokėjimą, pelnas ir nuostoliai gali viršyti tuos, kurie galimi perkant akcijas. Daugelis valstybių apribojo jų prekybą, nes mažmeniniai investuotojai gali nepakankamai įvertinti rizikas ir patirti didžiulių nuostolių. W. Choucairas ir jo bendražygiai buvo paradoksali kompanija. Jie priklausė vienas nuo kito dėl konfidencialios informacijos, bet tuo pat metu kiekvienas iš jų įtarinėdavo, jog yra kitų šnipinėjamas. A. Fiyazas apkaltino savo tarpininkus, išpasakojus žmonėms apie jo pozicijas rinkoje, teigia keturi prekiautojai.
2011 metais JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) įšaldė turtą, priklausantį A. Fiyazui ir kitam prekiautojui, pareikšdama, kad jie įtariami uždirbę milijonus dolerių, pasinaudoję vidaus informacija, susijusia su grupės „Lonza Group Ag“ sprendimu įsigyti už 1,2 mlrd. JAV dolerių „Arch Chemical Inc.“. Kitais metais šalies valdžia nutraukė bylos nagrinėjimą dėl įrodymų trūkumo, ir A. Fiyazas nebuvo apkaltintas prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija. Tyrėjai skundėsi, kad kitas prekiautojas pakenkė tyrimui, atsikratęs „Blackberry“, kuriame, kaip manė SEC teisininkai, buvo žinučių apie jo veiklą, teigiama JAV teismų medžiagoje.
W. Choucairo atveju, Finansų priežiūros institucija (angl. The Financial Conduct Authority, FCA), kuri vadovavo tyrimui, buvo įsitikinusi radusi jam tarnavusį „žmogų“. W. Choucairas ir F. Abdel-Malek susipažino per savo motinas. Choucair‘o motina paprašė F. Abdel-Malek motinos pasiūti užuolaidas sūnaus buto aukštiems langams. Moterys puikiai sutarė ir nusprendė supažindinti savo vaikus. F. Abdel-Malek, vyriausioji iš trijų dukterų religingų koptų krikščionių šeimoje iš Egipto, buvo auklėjama itin griežtai, net kai ši gavo darbą UBS banke Londone 2007 metais. Jau apie 2013 metų pradžią F. Abdel-Malek buvo gana patyrusi banko darbuotoja naujai pertvarkytame banko padalinyje. Ji galėjo surinkti informacijos apie bet kurį sandorį, kuriame dalyvavo UBS.
Su W. Choucairu ji daugelį metų beveik nebendravo, Bet tą pavasarį jie atnaujino santykius. Kaip teisme liudijo moteris, jis pakvietė ją ir jos draugę į „Tramp“ klubą atšvęsti jo gimtadienio. Jis išleido 10 000 svarų tą vakarui šampanui, degtinei ir firminiams klubo sumuštiniams, teigiama teismo medžiagoje, o vakarėlis truko iki trečios ryto. Po šio pasisėdėjimo jų draugystė įsibėgėjo, nors, pasak jų abiejų, santykių nepavadintum romantiškais. Vėliau tą pavasarį jis nupirko jai „BlackBerry“, identišką jos darbiniam modeliui, su vienkartinio naudojimo SIM kortele. Tyrėjai gavo bendrovės duomenų bazės įrašų, rodančių, kad F. Abdel-Malek ieškojo sandorių. Ji tvirtino tą dariusi, norėdama patobulinti savo žinias apie sandorius ir vykdžiusi savo vadovų paliepimus.
Per kitus metus, teigė tyrėjai, buvo apie 30 sandorių, prie kurių ji vis grįždavo, pranešdama W. Choucairui, kai kas nors neišvengiamai artėjo, nors pora buvo apkaltinta tik dėl penkių iš jų. Pasak tyrėjų, tuomet pagunda lankytis „Tramp“ klube buvo vertinama kaip pakankamas motyvas.
Tuo tarpu platesnė prekiautojų grupė toliau atrinkdavo atitinkamas akcijas, prieš pasirodant informacijai apie artėjančius susiliejimus. A. Fiyazas ir A. Kuperfis uždirbo iš viso apie 55 mln. eurų (62 mln. JAV dolerių) prieš paskelbiant apie „General Electric Co.“ 2014 metų sprendimą įsigyti didžiąją dalį „Alstom SA“ akcijų, rodo teismo posėdžių protokolai ir šaltinių, artimiau susipažinusių su situacija, parodymai. A. Fiyazo atstovė spaudai nepanoro komentuoti apie jo uždirbtas pajamas iš sandorio, bet paneigė buvus kokiems nors pažeidimams.
Po kiek laiko A. Fiyazas įsigijo didžiulį namą Paryžiaus priemiestyje, „Polo Club“ San Tropeze ir jachtą „Ecstasea“ su dviem sraigtasparnių kilimo ir leidimosi aikštelėmis, kitados priklausiusią rusų milijardieriui Romanui Abramovičiui. Nors nežinoma, kiek tiksliai A. Fiyazas paklojo už jachtą, ankstesnis savininkas 2009 metais ją įsigijo už 100 mln. eurų, rodo Jungtinės Karalystės teismo dokumentai. 2016 metais A. Fiyazas surengė vakarėlį „Ecstasea“ denyje Leonardo DiCaprio fondo interesais, pranešė jo atstovė spaudai. Konfidencialumo sumetimais ji atsisakė atskleisti, kiek jis sumokėjo už jachtą.
Reguliuotojai gavo prieigą prie grupės telefoninių pokalbių įrašų, įskaitant ir vieno kirpyklos, esančios viename iš prabangiausių Paryžiaus viešbučių, savininko, kurį jie įtarė buvus tarpininku, rodo Prancūzijos tyrėjų medžiaga. Pėdsakai nuvedė iki Prancūzijos slidinėjimo kurortų, Kaimanų salų, Ženevos ir galiausiai iki Londono „Fours Season Hotel“ sodų.
Pokalbis, įrašytas „Four Seasons“ viešbutyje ir pagarsintas prisiekusiesiems W. Choucair‘o teisme, parodė, kad jis kalbėjosi su kažkuo telefonu apie JAV energetikos bendrovės sandorį. W. Choucairas tvirtino kalbėjęs su Jeffrey McCrackenu, tuometiniu „Bloomberg News“ sandorių skyriaus vadovu. W. Choucairas sakė dažnai kalbantis su žurnalistais, – kartais paprašytas kitų prekiautojų, – tikėdamasis, kad jie patvirtins jo neoficialią informaciją ir publikuos straipsnį, pakurstysiantį akcijų vertės kilimą.
Tą dieną, kaip liudijo W. Choucairas antrajame teismo procese, A. Fiyazas atvyko į Londoną aptarti energetikos sandorio. J. McCrackenas, kuris 2017 metais išėjo iš „Bloomberg“ į CNBS ir kuriam nebuvo pateikti kaltinimai vienokiais ar kitokiais nusižengimais, atsisakė komentuoti. „Bloomberg“ žurnalistai reguliariai sulaukia neoficialios informacijos iš rinkoje aktyviai dalyvaujančių žmonių ir jie buvo pirmieji pranešę apie kelis sandorius, paminėtus šiame straipsnyje. Naujienų organizacijos politika siekiama neskelbti jokios informacijos be žmonių, turinčių tiesioginių žinių apie situaciją, patvirtinimo. Politika taip pat draudžia informuoti šaltinius, kada bus publikuotas straipsnis.
W. Choucairo advokatai teisme teigė, kad jo klientas žinojęs apie tyrimą, nes jam apie tai pranešė A. Fiyazas, kuris, pasakojo vienas advokatas, tvirtino gavęs informaciją iš Nacionalinio nusikaltimų agentūros, NNA (National Crime Agency, NCA) vertėjos, rodo kaltinimų reziumė, kuriuo nebuvo pasidalyta su prisiekusiaisiais. Prieš savo areštą W. Choucairas parašė laišką, kurį paslėpė po kilimėliu savo bute ir kurį rado tyrėjai, teigiama teisėjo santraukoje. Laiške, kaip rašoma reziumė, jis parašė, ką A. Fiyazas jam yra sakęs apie savo NNA šaltinius. NNA pernai gruodį teigė tirianti situaciją.
A. Fiyazo atstovės teigimu, jis niekada nepalaikęs jokių santykių su NNA tyrėjais ar kitomis reguliavimo agentūromis. W. Choucairas apieškojo savo butą ieškodamas „blakių“, sakė vienas šaltinis, bet jų nerado. Jis skambino FCA , teisme sakė jo advokatas. Vėliau, vieną 2015 metų rugsėjo rytą, 6.30 val., jis išgirdo beldimą į duris. Maždaug tuzinas NNA darbuotojų atvyko jo suimti dėl prekybos vidaus informacija. „Žinojau, kad atvyksite, – teištarė W. Choucairas, kaip rašoma jo advokato teismui pateiktoje ataskaitoje.
Pareigūnai apieškojo ir jo motinos namą, esantį kitapus gatvės. Už kelių mylių F. Abdek-Malek sesuo pažadino moterį miegamajame jų šeimos namo viršutiniame aukšte. Du NNA pareigūnai atėjo jos suimti. Jie rado „Chanel“ rankinėje kainų pokyčiams jautrios atspausdintos informacijos ir, anot šaltinių, gerai susipažinusių su situacija, – naują 30 000 svarų kainuojantį „Rolex“, savo verte prilygstantį ketvirtadaliui jos metinio atlyginimo, kartu su čekiu. Prisiekusiesiems apie laikrodį nebuvo pranešta.
Praėjus keliems mėnesiams po to, kai buvo paleistas, W. Choucairas buvo vėl iškviestas į policijos nuovadą. Du FCA tyrėjai susėdo priešais jį ankštame blausios šviesos apšviestame kambarėlyje. Jie nesiliovė jo klausinėti apie A. Fiyazą, A. Kuperfį ir kitus, teisme sakė A. Choucairo advokatas. Pats W. Choucairas atkakliai tylėjo.
Pernai gruodį, likus kelioms dienoms iki pirmojo teismo proceso pabaigos, W. Choucairas grįžo į „Tramp“ klubą. Čia jis grodavo gitara su savo grupe „White Collar“. Patalpą gaubė prietema, ir W. Choucairas, dėvintis džemperį su gobtuvu ir avintis „Converse“ sportbačius, slankiojo po klubą, prie muzikantų nė nesiartindamas. Keturi kiti grupės nariai, apsirengę odiniais drabužiais, pasidabinę tatuiruotėmis, užpildė nedidukę sceną. Tada į sceną įžengė W. Choucairas ir sudainavo Bon Jovio „It‘s My Life“. Grupei užgrojus „Guns N‘ Roses“ „Sweet Child O‘Mine“, muzikantas, grojantis elektrine bosine gitara, nusitraukė marškinius ir užsilipo ant būgnų platformos po sietynu. Vienas grupės narys čiupo mikrofoną, sukaustydamas publikos dėmesį. „Šįvakar greičiausiai mūsų paskutinis koncertas“, – pranešė jis, nepaaiškindamas, kad vyras, kuris finansavo grupę, greičiausiai sės už grotų.
Tai nebuvo paskutinis W. Choucairo koncertas. Prisiekusiesiems nepavyko paskelbti nuosprendžio.
Antrajame teismo procese, vykusiame jau šiemet, A. Fiyazas buvo daug aktyvesnis bylos nagrinėjime. Kartais salėje dalyvaudavo net penki jo advokatai. Vienas gynėjas pareiškė teisėjui, kad W. Choucairas melagingai apkaltino A. Fiyazą nusikaltimais. „Prieš mano klientą pareikšti labai rimti įtarimai, – sakė advokatas. – Tokius įtarimus jis kategoriškai atmeta. Jis nė karto nebuvo areštuotas ar apkaltintas dėl panašių dalykų. FCA nė karto nėra jo perspėjusi ar iškvietusi jį pokalbiui šiais klausimais. Su jo vardu nesiejami jokie rimti nusižengimai.“
Vėliau, prieš pat kryžmiškai apklausiant W. Choucairą, FCA pranešė prisiekusiesiems gavusi informaciją, esą A. Fiyazas, per tarpininką, palaikė ryšį su asmeniu, prekiaujančiu vidaus informacija banke „Citigroup Inc.“. Agentūra teigė neturėjusi laiko ištirti, ar kokia nors konfidenciali informacija galėjo patekti į A Fiyazo rankas. Praėjusią savaitę „The Wall Street Journal“, pranešė papildomos informacijos apie tariamą tarpininką. „Citigroup“ atstovė spaudai atsisakė komentuoti. „A. Fiyazas „kategoriškai neigia prekiavęs vidaus informacija, gauta iš „Citigroup“ ar kokios kitos finansinės institucijos, sakė atstovė spaudai.
Šįkart gynyba „Fiyazas-mano-neoficialios-informacijos-teikėjas“ nesuveikė. Tiek W. Choucair‘o, tiek F. Abdel-Malek kaltė buvo pripažinta pagal visus penkis punktus ir jie abu buvo nuteisti trejiems metams kalėti. Jie abu ketina pateikti apeliaciją.
A. Fiyazas nei per aštuonias savaites trukusį teismo procesą, nei nuosprendžio skelbimo dieną į teismo salę neatvyko. Prekiautojai ir advokatai tiksliai nežinojo, kur jis yra. Vienas sakė, esą jis Argentinoje. Kitas, neva matęs jį Alpių slidinėjimo kurorte. Gegužę A. Fiyazo pavardė pasirodė polo komandos, besivaržančios dėl „The Sun Trophy“ jo klube Prancūzijoje, sąraše. (A. Fiyazo atstovė spaudai sakė, kad jis nedalyvauja kasdieninėje klubo veikloje ir kad jis netoleruoja, kai į moteris žiūrima kaip į objektą).
Tačiau vieną itin lietingą sekmadienį A. Fiyazo nebuvo nė ženklo polo aikštelėje, pasislėpusioje miško tankmėje, apie 20 minučių kelio į vakarus nuo San Tropezo automobiliu. Koks tuzinas žiūrovų, įsitaisiusių narių sekcijoje pintuose krėsluose po tentais, nepabūgusių prasto oro, stebėjo, kaip A. Fiyazo komanda laimi 5:2 rezultatu. Kai vieno klubo darbuotojo buvo paklausta, kodėl A. Fiyazą pakeitė kitas žaidėjas, jis atsakė gavęs nurodymą nekalbėti. Kaip vėliau po kelių savaičių aiškino A. Fiyazo atstovė, tuo metu išpuolė musulmonų šventasis mėnuo Ramadanas ir A. Fiyazas pasninkavo.
