Ta proga mes norime pristatyti būtent šiuos žmones ir išgirsti jų trumpas istorijas apie tai, kaip jiems sekasi šioje industrijoje ir tikimės, kad tai įkvėps ne vieną skaitytoją tapti kuo visada galbūt svajojo – prisijungti prie videožaidimų pasaulio ne tik kaip žaidėjai, bet kaip kūrėjai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Apsilankius didžiausioje Lietuvoje videožaidimų ir leidybos studijoje „Nordcurrent“, mes sutikome du žaidimų grafikos dalininkus kurie sutiko pasidalinti savo gyvenimo bei sėkmės istorijomis dirbant visus taip traukiančioje industrijoje.

Susipažinkite: Marius ir Paulius – dailininkai, prisidėję prie pasaulinės šlovės sulaukusių projektų, atskleidžia savo patirtį.

Kokius mokslus esate baigę bei kokių praktikų esate turėję?

Baigęs Vilniaus pedagoginio universiteto dailės studijas ir pagal profesiją esu dailės mokytojas, – šypsosi Paulius. Studijų metu dar nežinojau, ką veiksiu gyvenime, o apie karjerą žaidimų industrijoje dar net nebuvau pagalvojęs. Užsiimdavau pavieniais projektais, tokiais kaip – portretai, įvairios iliustracijos.

Antrasis pašnekovas Marius atskleidžia, kad dailės žinias lavino Šiaulių universiteto menų fakultete ir įgavo dailės ir dizaino bakalauro laipsnį. Ilgai nesidairęs aplink, Marius pasišventė ieškoti savo būsimo darbo Vilniuje. Ko niekad negalėjau įsivaizduoti, kad nepatyręs videožaidimų entuziastas ir dailininkas taip greitai ras darbą videožaidimų studijoje, kurioje buvau šiltai priimtas kolegų, kurie noriai dalinosi savo patirtimi ir leido man tobulėti.

Kas jus labiausiai įkvepia laisvu nuo darbo metu?

Šis klausimas bene lengviausias, atskleidžia pašnekovai, beveik visas mūsų laisvalaikis yra įkvėpimas, stebint įvairias medijas, tokias kaip: filmai, animacija, įvairiausios iliustracijos, o geriausiai įkvepia kokybiškai padaryti videožaidimai, kur vizualinė žaidimo dalis būna išspręsta aukštame lygyje. Kad ir minimaliai suprantant žaidimų kūrimo technologijas, žaidžiant juos, jau galima stebėti, kaip kiti aukščiausios klasės kūrėjai sprendžia problemas, atlieka tam tikrus dalykus savo žaidimuose, kas vėliau padeda ir dirbant su savo projektais. Mamoms, mokytojoms nepatiks, bet žaidimus žaisti yra gerai, o tam tikrose profesijose net ir rimtas darbas.
Žaidimo „Cooking Fever“ restorano grafinis perėjimas nuo eskizo iki galutinio varianto

Kai buvote jauni, ar buvote pagalvoję, kad tapsite videožaidimų dailininkais? Ir kas jus pastūmėjo į šią poziciją, kurioje esate dabar?

Abu dailininkai teigia, kad tikrai nieko nenustebins, sakydami, kad nuo ankstyvos vaikystės domėjosi videožaidimais. Visada susimąstydavome, kas gi kuria ir piešia šiuos žaidimus. Būdamas vyresnis lyg ir ėmiau kažkiek gaudytis, kaip kas atliekama, bet pernelyg nesigilinau į darbo galimybes. Tai taip iki gan vėlai net nesusimasčiau, kad ir pats galėčiau būti žaidimų industrijos dalimi, teigia Marius. Žaidimai atrodė didelis nepasiekiamas dalykas. Dirbti su videožaidimais, atrodė tas pat kas dalyvauti didelio biudžeto filmo Holivude kūrime.

Atrodė, Lietuva per maža tam, o juolab kur čia man paprastam vyrukui iš mažo miestelio tai pasiekti. Ir ką, gyvenimas apsivertė 360 laipsnių. Holivudas liko kur likęs, žaidimų industrija pajamomis jį net peraugo, o mes Vilniuje, kuriame ne mažesnio populiarumo nei filmai susilaukiančius videožaidimus. Pasirodo, ne mūsų šalis per maža, ne gyvenamoji vieta maišo, o ambicijų trūkumas. Viskas padaroma turint didelį norą ir įdėjus daug darbo, – šypsosi vaikinai.

Kokia yra jūsų darbo diena žaidimų studijoje? Kurie darbai kelia daugiausia džiaugsmo ir kokios užduotys kelia didžiausius iššūkius?

Mūsų darbo diena prasideda nuo klasikinio Vilniaus gatvių kamščio. Kavos puodelio ir mėgstamos dainos paklausymo. Pats darbas mūsų, dailininkų animatorių-kūrybininkų, iš esmės malonus ir įdomus. Bet darbo specifika, darbas komandose prie konkretaus projekto, kuris turi savo laiką per kurį turi būti įgyvendinta, reikalauja gebėti mokėti priimti kritiką, į ją atsižvelgti ir įgyvendinti per duotą laiką. Kas kartais kūrybingam ir dažnai jautresnio būdo žmogui būna gana sunku.

Tačiau išsiugdžius kantrybę, discipliną, visgi kritikuojamas darbas, o ne žmogus – visa kita mūsų darbe lyg viena didelė linksmoji dalis. Juolab ypatingai džiugina nusisekę projektai, į kuriuos būna įdėti daug nuoširdaus darbo ir juos žaidžia milijonai žmonių visame pasaulyje!
Žaidimo „Murder in the Alps“ personažo konceptas

Kokius įrankius, technologijas, programas naudojate?

Naudojame programas tas, kurios greičiausiai padeda pasiekti reikiamą rezultatą. Jeigu reikia kažko išmokti – išmokstame. Ar tai yra 2D skeletinė animacija, ar 3D modeliavimas, ar naudojimasis GIT projekto failų valdymui, ar kokio nors varikliuko žinios. Visi studijoje piešiame su „Photoshop“ programa, animacija gimsta pasitelkiant „Spine“ programėlę, o taip pat naudojame: „Magic Particles“, „After Effects“, „3Ds Max“, „Modo“.

Apskritai labai praktiška yra kuo daugiau programų žinoti ir mokėti jomis naudotis. Suprantant dėsningumus, kaip programos veikia, gelbsti mokantis dirbti su in-house įrankiais, kurie yra tik pas mus. Teigia dailininkai.

Kaip manote, norint tapti žaidimų dailininkų, įgūdžius jau reikia lavinti ankstyvoje vaikystėje ar to galima išmokti ir vyresniame amžiuje?

Tikrai nereikia to lavinti ankstyvoje vaikystėje. Aš visada laikiausi nuomonės, kad tereikia noro, užsispyrimo, ambicijų. Manau, kad bet kas gali tapti bet kuo, jei įdės pakankamai darbo į dominančią sritį, sako Paulius.

Neatsilikdamas nuo kolegos su džiaugsmu akyse Marius teigia, kad, kaip daugelyje dalykų gyvenime – sėkmė priklauso nuo noro mokytis ir kiek darbo įdedi į savo svajonę. Darbo patirtis su įvairaus amžiaus kolegomis rodo, kad kaip tikriausiai numanote – jauni žmonės greičiau mokosi, greičiau prisitaiko prie kintančių reikalavimų, bet tai dar ne viskas. Vyresni kolegos būna kantresni, kruopštesni, kas irgi labai labai svarbu mūsų darbe. Tad, visumoje grįžčiau prie to, kad visų svarbiausia didelis noras dirbti, o ne amžius.
Žaidimo „Happy Cafe“ fermų konceptai

Ar pasigendate kolegų savo sferoje? Jei taip, tai kokių disciplinų?

Tikime, kad yra gerų, protingų, gebančių, bet gal nedrąsių žmonių, norinčių išbandyti save kitoje industrijoje... Vietos visada rasite pas mus, nes mums trūksta: animatorių, 3D/2D dailininkų, jų labiausiai ieškome Lietuvoje. Taip pat kolegų, gebančių spręsti kūrybines problemas, mokančių išklausyti ir suprasti, mokytis bedirbant. Teoriją galima išmokti, įgūdžiai atsiras, o gebėti pastoviai mokytis, spręsti problemas ir prisitaikyti yra svarbiausia savybė. Gebėjimas būti draugišku pagelbėja rasti nemokamos kavos ir užkandžių aparatą bei paklausti „Ar tikrai mes studijoje auginame katę“? Taip, auginame ir labai ją mylime!

Ir pabaigai pasidalinkite patarimais, kuriuos turėtų išgirsti augantys ar besiruošiantys tapti žaidimų grafikos dalininkais Lietuvoje?

Pieškite! Kurkite! Animuokite! Domėkitės videožaidimais, per dieną dailininku galbūt netapsite, bet sutelkus kantrybę ir aistrą žaidimams, visa tai susiklostys savaime, – tikina dailininkai. Šiais laikais internete galima rasti visas reikiamas pamokas, ir bendrą informaciją kuri padės jums greičiau tobulėti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)