aA
VDU Botanikos sode Kaune (Ž. E. Žilibero g. 6) įspūdingais elegantiškais žiedais pražydo vienas seniausių Lietuvoje pasodintų gelsvažiedžių tulpmedžių. Šis medis išaugintas iš sėklų, surinktų Veliuonos parke 1950 m, rašoma pranešime spaudai.
Gelsvažiedis tulpmedis
© VDU Botanikos sodas

Tulpmedžiai kilę iš Šiaurės Amerikos, paplitę rytinėje šio žemyno dalyje. Tulpmedžiu praminti dėl to, kad vasaros pradžioje pražysta didžiuliais geltonais žiedais, savo išvaizda primenančiais tulpę. Šis žiedų panašumas apgaulingas: genetiškai su tulpėmis tulpmedis neturi nieko bendro. Ypatingi ir šio medžio lapai, primenantys smuiką – todėl Amerikoje jis dar vadinamas „smuiko medžiu“.

Gelsvažiedis tulpmedis
Gelsvažiedis tulpmedis
© VDU Botanikos sodas

Gelsvažiedžiai tulpmedžiai gyvena ilgai – iki 400–500 metų. Savaiminio paplitimo areale vieni aukščiausių medžių, užauga iki 60 m aukščio, o kamieno skersmuo siekia 3 m. Labai atsparūs kenkėjams ir ligoms. Mediena balsva, žalsva ar rusva, su branduoliu, minkšta. Naudojama stalių darbams, muzikos instrumentams, fanerai, popieriui gaminti. Iš storų kamienų vietinės indėnų gentys bei pirmieji europiečių kolonistai gamindavosi kanojas.

Tulpmedžio sodinukų galima įsigyti VDU Botanikos sodo medelyne.