Šie vėžliai mūsų šalyje daugiausia nyksta dėl apleistų ir netvarkomų žemių. Kiaušinius jie deda reta augmenija apžėlusiuose, smėlėtuose, saulės įšildytuose šlaituose. Nešienaujamose ir neganomose pievose žolės trukdo saulei įšildyti viršutinį dirvos sluoksnį, o šių šaltakraujų gyvūnų kiaušiniams gyvybiškai svarbu gauti pakankamą saulės energijos kiekį.
Saulei leidžiantis patelės išlenda iš kūdros ir eina ieškoti kiaušiniams dėti tinkamos vietos. Su pagurkliu tikrina dirvožemio temperatūrą ir suradusi šiltą vietelę užpakalinėmis kojomis ima rausti duobutę, kurių, kol sudeda kiaušinius, kartais išrausia ne vieną. Į tinkamai išraustą duobutę vėžlė sudeda apie 12 – 16 kiaušinių, tada užkasa ją, sutvirtina specialiu sekretu ir grįžta atgal į kūdrą.
„Vėžliukai išsirita rugsėjo mėnesį, o iš žemės pradeda lįsti tik kitų metų pavasarį, balandžio mėnesį. Tik praėjusieji metai buvo išskirtiniai – vėžlių jaunikliai iš žemės pradėjo lįsti jau tų pačių metų rugpjūčio mėnesį. Mūsų darbo praktikoje tai buvo pirmas toks kartas“, – pasakojo I. Čitavičienė.
Vėžlių sudėti kiaušiniai, pasakoja ekologė, gamtoje turi labai daug priešų. Ir tai ne tik lapės, bet ir usūriniai šunys ar šernai. Priešų taip pat netrūksta ir jau išsiritusiems vėžliukams.
„Išsiritę jaunikliai keliauja į vandens telkinį. O tai jiems būna gana didelė užduotis, nes juos dar visai mažyčius puola miškinės skruzdės. Jos vėžliukams vieni didžiausių priešų. Taip pat ir gandrai, ir gervės, nes jie juos kaip varliukus suvalgo. Nors tas vandens telkinys ir būna netoli, bet nukeliauti iki jo jiems gana sunku dar ir dėl to, kad jie dažnai įkrenta ir nesugeba patys išsikapstyti iš kelyje pasitaikančių duobučių“, – apie gamtoje tykančius pavojus vėžlių jaunikliams pasakoja ekologė.
Balinio vėžlio kiaušinių dėtis parko darbuotojai bando apsaugoti apdengdami juos metaliniais tinklais. Atradę dėtis, įrengtas nesaugiose vietose, ant kelio, prie važiuojamosios kelio dalies, šalia urvų, jas nuveža į Lietuvos zoologijos sodo inkubatorių.
Šiemet vėžliukus, kuriuos Metelių regioninio parko ir Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai pernai apsaugojo nuo plėšrūnų dantų ir žiemos šalčių, išleisti į laisvę žadama birželio 14-ąją. Į gimtąsias vietas, žada I. Čitavičienė, sugrįš rekordinis jų skaičius – net 236.
Kaip teigia ekologė, šiuo metu Lietuvoje laisvėje gyvena apie pusę tūkstančio balinių vėžliukų. Parko darbuotojai su skirtingais partneriais jų populiacijos išsaugojimu rūpinasi jau beveik dešimtmetį. Gyventojų prašoma pranešti, jei teko matyti šiuos egzotiškus gyvūnus. Tai leis gamtosaugininkams nustatyti naujų jų radimviečių, efektyviau taikyti apsaugos priemones.
