„Mes apsispręsime rytoj ryte, vyks partijos valdybos posėdis. Džiaugiamės, kad vienas iš kandidatų sutiko ateiti, ir atsakyti į klausimus. Iš I. Šimonytės gavome atsakymus raštu. Tas požiūris mus šiek tiek nuvilia. Aš manau, kad mūsų kolegė Seime tikrai galėjo surasti tą valandą dalyvauti susitikime“, – žurnalistams sakė partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Savo kalbą posėdyje G. Nausėda pradėjo paaiškino, kad jo tikslas yra pateikti kuo visapusiškesnius atsakymus žmonėms, bet ne siekti partijos paramos rinkimuose.
Pasisako už tai, kad EVT Lietuvą atstovautų prezidentas
Atsakydamas į klausimus G. Nausėda pasisakė už tai, kad Lietuvą Europos Vadovų Taryboje atstovautų Prezidentas.
„Reikia pripažinti, kad pagal 84 LR Konstitucijos straipsnį LR Prezidentas formuoja ir įgyvendina užsienio politiką, ir turbūt sutiksite, kad šiuo metu Europos Sąjunga yra Tautų sąjunga, kurioje atskiros valstybės išsaugo savo savarankiškumą. Tuomet jų vadovai atlieka labai svarbią funkciją atstovauti šitų šalių interesus bendruose forumuose.
Po 2009 m. Lisabonos strategijos pasikeitė atstovavimo sistema, ir vietoj dviejų asmenų, važiuojančių į šituos posėdžius, lieka vienas asmuo. Ir aš esu įsitikinęs, kad geriausiai Lietuvos interesus galėtų atstovauti LR prezidentas“, – sakė G. Nausėdas.
Jis tokią savo nuomonę grindė tuo, kad „šituose formuose klausimus kartais labai sunku atriboti, ir sakyti, kad štai čia yra ekonominiai socialiniai klausimai, o štai čia yra grynosios užsienio politikos klausimai“.
„Ten iškyla ir dvišalio bendradarbiavimo ir dvišalių santykių klausimai, ir tikrai turbūt nelabai gera praktika, jei vieną kartą ten vyktų LR Prezidentas, o kitą kartą Ministras Pirmininkas, nes santykių palaikymo ir draugiško ryšio įtvirtinimo, nuoseklumo ir tęstinumo prasmėmis vis dėlto prezidento lyderystė čia turėtų būti neabejotina“, – sakė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad jis laikosi nuostatos, kad užsienio politikos klausimai turi būti derinami su vykdomąja valdžia.
„Ypač, jei mes kalbame apie ekonominio socialinio pobūdžio, energetinio bendradarbiavimo klausimus, aš tikrai būsiu tas žmogus, kuris paklaus tiek premjero, tiek Vyriausybės žmonių nuomonės, ir tik tada, kai tie klausimai bus gerai išdiskutuoti, jie bus pristatomi užsienio forumuose, susitikimuose.
Labiausiai, ko norėčiau išvengti – to, kas pastaruoju metu kartas nuo karto kildavo, kai atskiri pareigūnai imdavosi iniciatyvių, kaip antai atgaivinti tarpvyriausybinio darbo grupę su Rusija, arba pasisakyti Izraelio sostinės klausimu arba dar kai kuriais kitais klausimais. Man atrodo, kad būtų daug efektyviau, jeigu šituose susitikimuose aukščiausi valstybės pareigūnai, iš anksto aptarę konkretų klausimą, turėtų vienodą poziciją, kad į išorę neišeitų fragmentuota, nevienareikšmiška pozicija, kuri sutrikdytų mūsų užsienio partnerius, ir jie tiksliai nežinotų, kokia yra ta tikroji pozicija“, – kalbėjo G. Nausėda.
Apgailestavo dėl „Sodros“ priešinimo su privačiais fondais
Kalbėdamas apie pensijų reformos pasiekimus, kandidatas pripažino, kad yra padaryta neblogų sprendimų, „ypač perkeliant „Sodros“ dalį įsipareigojimų į valstybės biudžetą, kas leidžia šiek tiek lengviau manevruoti ypač bazinės pensijos dydžiu, ir galbūt tam tikrais laikotarpiais užtikrinti spartesnį pensijos augimą negu vidutinis darbo užmokestis“.
„Juo labiau teisinga buvo atskirti „Sodros“ įsipareigojimo dalį, nes „Sodra“ sukaupė milžinišką skolą, tame tarpe ir skolindamasi komercinėmis palūkanomis labai ilgą laiką, kas švelniai tariant buvo labai abejotinai, ir turbūt gerokai sumažino galimybes didinti pensijas šituo pakankamai ilgu laikotarpiu – 2009-2017 m.
Tačiau mane labai neramina kartais pasitaikančios pastangos supriešinti „Sodrą“ su privačiais pensijų fondais, sakant kokia „Sodra“ gera, o privatūs pensijų fondai yra blogis. Mano nuomone, šitaip priešinant ir suponuojant nuomonę, kad tik „Sodra“ gali užtikrinti orią senatvę, mes šiek tiek klaidiname žmones“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, pasiekti pageidaujamos 50 proc. pakeitimo normos įmanoma tik gerai derinant abi, net tris pakopas.
„Mano įsitikinimu dar yra labai svarbu – ką aš šiek tiek girdėjau ir iš pateiktų planų, pensijų reformą pristatant, bet deja kol kas nematau, kad tai virsta kūnu – profesinių pensijų fondų kūrimas ir plėtra. (…) Manau, kad ateityje mes galime paskatinti darbdavius labiau prisidėti prie orios senatvės, apeliuojant ne tik į jų patriotiškumą, bet ir į lojalius, geranoriškumu pagrįstus santykius tarp darbdavio ir darbuotojo, prisidėjimą prie didesnio socialinio stabilumo šalyje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Nepalaiko valstybinių vaistinių idėjos
Kalbėdamas apie viešojo sektoriaus optimizavimą ir darbo vietų išsaugojimo regionuose perspektyvas, decentralizaciją, kandidatas teigė palaikąs savivaldybių galių stiprinimą.
„Mano nuomone, šiuo metu yra disbalansas – tarp to, ką mes ketiname suteikti, ir ko mes reikalaujame iš savivaldybių vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Tai yra imtis atsakomybės už tolygią regionų plėtrą.
Kita vertus, kuomet kalbame apie konkrečius svertus, jų deja nėra labai daug, ir regionų lyderiai skundžiasi, kad yra iškelti didingi tikslai, bet finansinio savarankiškumo nėra, žemės disponavimo teisė apribota, (…) o Užimtumo tarnybos veikla toli gražu neatitinka vietos savivaldos poreikių“, – sakė G. Nausėda.
Jam labai norėtųsi suaktyvinti Regionų plėtros tarybą, suteikti „joms tam tikrą organizacinį kūną“.
„Norėtųsi didesnės ekspertizės pajėgumų prie tų tarybų, kad jos veiktų nuolatiniu pagrindu, ir teiktų analizę“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis pasisakė už viešojo sektoriaus optimizavimą, „tačiau kontekstas turėtų būti platesnis nei tik kaštų ir naudos analizė“.
„Bet ir valstybės ėjimas į tam tikras verslo sritis man taip pat kelia abejonių. (…) Esu gana skeptiškas dėl įvairių valstybinių verslo formų – ar tai būtų prekybos tinklai, ar – bankai, ar – vaistinės, ar – kiti dalykai. Žinote – dėl vienos labai paprastos priežasties, savaimine valstybinio rinkos dalyvio egzistavimas nėra blogis, bet, atsižvelgdamas į labai konkrečias Lietuvos aplinkybes, bijau, kad valstybiniai rinkos subjektai turi pernelyg didelės įtakos valdžios sprendimams, ir anksčiau ar vėliau tai pagundai gali būti pasiduota. Pagunda yra tokia: sudaryti priveligijuotas sąlygas tam rinkos dalyviui kitų rinkos dalyvių atžvilgiu“, – kalbėjo G. Nausėda.
Siūlo pirmiausia galvoti, kaip surinkti daugiau lėšų į biudžetą
Į klausimą apie nacionalinio susitarimo inicijavimą, siekiant, kad per penkerius metus Lietuvos išlaidų vidurkis socialiai politikai santykyje su Bendruoju vidaus produktu (BVP) pasiektų Europos šalių vidurkį, kandidatas atsakė, kad čia pirmiausia reikia susitarti tarpusavyje.
„Visi mes puikiai žinome tuos neguodžiančius skaičius, kad mūsų socialinės saugos išlaidų dalis nuo BVP yra 11,5 proc. , o ES – 19,5 proc. , bet šitoje vietoje turime būti sąžiningi pirmiausia patys su savimi tarpusavyje“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, pirmiausia atsižvelgti į galimybes, kurias suteikia mokestinės įplaukos, o tada kelti ambicingą tikslą. Jo nuomone, reikėtų didinti biudžeto pajamų ir BVP santykį, ir pasiekti, kad per artimiausius penkerius metus biudžeto pajamos išaugtų 2,2 mlrd. Eurų. Tą, G. Nausėdos vertinimu, reikėtų pasiekti šešėlinės ekonomikos mažinimo, geresnio mokesčių subalansavimo ir lengvatų mažinimo sąskaita.
„Jeigu bus aiškiai matyti, kad šalis eina ta linkme , manau lygiagrečiai galime planuoti tokius dalykus, apie kuriuos čia kalbame“, – sakė G. Nausėda.
Siūlytų steigti instituciją, kuri aiškintų apie teismų darbą
Atsakinėdamas į klausimus iš teisingumo ir teisėtvarkos srities, kandidatas pasisakė už civilinio turto konfiskavimą ir nuteistų už korupciją asmenų apribojimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose
„Šiek tiek abejonių turiu dėl to, ar mums tikrai reikia Antikorupcinio teismo. Manau, kad mums labiausiai reikia teisėjų specializavimo konkrečiose srityse“, – sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad „mediacijos instrumentas Lietuvoje naudojamas per menkai, todėl teismai apkraunami per smarkiai, krūvis netolygus, teisėjai pervargsta“.
Savo kalboje kandidatas teigė pasigendąs teismų sistemos atsivėrimo visuomenei iniciatyvų. Jis pasisako už tai, kad atsirastų naujas organas – Teisingumo taryba, kurioje galėtų dalyvauti visuomenininkai, akademinio pasaulio žmonės. Jos pagrindinis darbas būtų aiškinamasis – visuomenei teikti informaciją apie teismų veiklą.
Jis taip pat teigė esąs už labai aiškius teisėjų atrankos kriterijus, privalomą kvalifikacijos kėlimą kiekvienam teisėjui. Kandidatas kalbėjo, apie tai, kad reikėtų siekti, kad bylų nagrinėjimo laikas sutrumpėtų.
Palinkėjo sėkmingų rinkimų
Frakcijos posėdžio pabaigoje R. Karbauskis padėkojo G. Nausėdai už parodytą „tinkamą dėmesį Seimui, valdančiajai koalicijai“.
„Jūs ir visuomenė gyvena tame laikotarpyje, kur yra daug neteisingų naujienų. (…) Aš drįstu šnekėti mūsų koalicijos vardu, mes tikrai norime bendradarbiavimo, ir galvojame, kiek tai svarbu.
Tuos dvejus su puse metų mes gyvenome tokia keistame konfrontacijos, o ne bendradarbiavimo jausme. Vienas iš paskutinių įvykių, kuris visiems čia keistokas pasirodė, kada prezidentė darė pareiškimą po balsavimo, kad tauta laimėjo, kad antrame ture yra tie, kurie yra. Tai yra skaldymo pareiškimas“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Karbauskis išsakė viltį, kad po rinkimų baigsis konfrontacija, ir palinkėjo kandidatui sėkmingų rinkimų.
„Jei tautos valia bus tokia, kad Jūs tapsite LR Prezidentu, mes labai tikimės, kad konfrontaciją baigsime. Mūsų vardu drįstu sakyti, kad mes tikrai nesame tos konfrontacijos iniciatoriai. (…) Dėkodamas, linkiu Jums sėkmingų rinkimų“, – sakė R. Karbauskis.
Pasisako už santykių su Lenkija plėtrą
Kalbėdamas apie santykius su Lenkija, kandidatas įvertino premjero Sauliaus Skvernelio indėlį į šių santykių gerinimą.
„Tikrai galiu pasidžiaugti, kad pastaruoju metu – ir dėl premjero veiklos taip pat, santykiai yra pagerėję. Šiandien yra mažiau ultimatyvių reikalavimų iš abiejų pusių ir ypač iš Lenkijos pusės. Nėra ypatingų kliūčių mūsų santykius gerinti, tik manau, kad reikės gerinti santykių plotį“, – sakė G. Nausėda.
Jis pasisako už bendradarbiavimą su Lenkija energetinio ir ypač gynybinio bendradarbiavimo srityse.
„Šitoje vietoje esu labai už tai, kad Lietuva dirbtų ranka rankon su mūsų pietiniu kaimynu , įgyvendinant bendrąsias gynybos strategijas, dalyvaudama Trumpo forto projekto įvairiose fazėse, ir siekdama nuolatinio JAV pajėgų dislokacijos mūsų šalies teritorijoje“, – sakė G. Nausėda.
Veryga sulaukė kritikos
Kalbėdamas apie aktualijos sveikatos srityje, kandidatas pasisakė, kad būtina didinti atlyginimus visų kategorijų medikams, ir, jei bus išrinktas, pažadėjo, kad akylai seks, kaip Vyriausybė įgyvendina savo pažadus.
„Gerbiamas premjere, jei likimas lems dirbti kartu , labai atidžiai kontroliuosiu šitą skaičių“, – sakė G. Nausėda.
Kalbėdamas apie vaistų politiką, kandidatas sakė, kad kryptis buvo teisinga, tačiau sakė, kad jis nesupranta, kodėl nebuvo pasirinktas lankstesnis variantas, kuris leistų įsigyti ir brangesnį medikamentą, kompensuojant bazinę kainą, bet leidžiant skirtumą prisimokėti.
Kalbėdamas apie ligoninių pertvarką, kandidatas sakė, kad keliaujant per regionus jam susidarė įspūdis, kad šita tinklo reforma buvo inicijuota iš viršaus, nelabai gerai susipažinus su situacija vietoje.
„Aš tiesiog pervažiavau pusę tų ligoninių, kurios buvo (arba tariamai buvo) įtrauktos į tą „juodąjį sąrašą“, ir, tiesą sakant, tik vienoje sveikatos ministras lankėsi . Kai sprendimai daromi, nepakenktų nei pačiam ministrui, nei jo patarėjams apsilankyti vietoje, tada būtų aiškesnė vizija, ir jos įgyvendinimo galimybės“, – sakė G. Nausėda.
DELFI primena, kad pakviesti padiskutuoti kandidatus į prezidentus nusprendė penktadienį posėdžiavusi Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos Taryba.
Ingrida Šimonytė iš anksto pareiškė, kad dėl įtemptos darbotvarkės į susitikimą atvykti negalės, nes yra suplanavusi susitikimų ne Vilniuje. Kandidatė į klausimus atsakė raštu. Apie tai galima paskaityti čia.
G. Nausėda susitiks ne tik su LVŽS, bet ir socialdemokratų frakcija.