„Jei JAV pasiūlytų karinę intervenciją, aš greičiausiai su tuo sutikčiau“, - pareiškė J. Guaido Italijos laikraščiui „La Stampa“.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo gegužės pradžioje įmanomu pavadino savo šalies karinį įsikišimą į Venesuelą. Tačiau JAV esą yra už taikų valdžios pasikeitimą. JAV ir kitos Vakarų valstybės pripažįsta J. Guaido laikinuoju Venesuelos prezidentu. Rusija ir Kuba tuo tarpu toliau remia prezidentą Nicolą Madurą.

Valdant N. Madurui, Venesuelą pastaraisiais metais ištiko didelė ekonominė krizė. Šalis kenčia 200 000 proc. infliaciją ir pagrindinių maisto produktų bei medikamentų stygių. Sudėtinga padėtis sukėlė masinį žmonių bėgimą į kaimynines šalis. N. Maduras dėl to kaltina JAV vykdomą ekonominį karą, kurio tikslas esą yra perversmas.

JAV nuo 2017 metų ne kartą skelbė sankcijas Venesuelai. Krizės priežastimis kritikai įvardija ir N. Maduros vyriausybės nekompetenciją, nefunkcionuojančią valiutos kontrolę bei korupciją.

Pompeo reikalauja paleisti parlamento pirmininko pavaduotoją

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ketvirtadienį pareikalavo, kad Venesuelos valdžia nedelsdama paleistų suimtą opozicijos dominuojamo parlamento pirmininko pavaduotoją Edgarą Zambrano.

„Vakar vakare atliktas nepagrįstas Edgaro Zambrano, Venesuelos Nacionalinio Susirinkimo pirmininko pirmojo pavaduotojo, areštas yra nepriimtinas ir neteisėtas veiksmas, kuris yra dar vienas buvusio [prezidento Nicolas Maduro režimo represijų atspindys, – sakoma JAV Valstybės departamento pranešime. – Tai yra puolimas prieš demokratiškai išrinktą valstybės įstatymų leidžiamąją valdžią ir dalis Maduro režimo tęsiamų pastangų sutriuškinti Venesueloje nepaklusnumą ir laisvus debatus.“

„Zambrano privalo būti nedelsiant paleistas“, – pabrėžė Valstybės departamentas.

M. Pompeo savo „Twitter“ žinutėje rašo, kad E. Zambrano sulaikymas yra „dar vienas tironiško režimo desperatiškas aktas“ ir kad „Venesuelos žmonės reikalauja teisingumo“.

„#Venesuela, kaip ir visi Maduro politiniai kaliniai“, nusipelnė būti laisvi“, – pabrėžė diplomatijos vadovas.

Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Juanas Guaido, kurį daugiau kaip 50 valstybių pripažįsta laikinuoju Venesuelos lyderiu, ketvirtadienį pranešė, kad jo pavaduotojas E. Zambrano ankstesnę dieną buvo suimtas Karakase „politinės policijos“.

J. Guaido balandžio 30-ąją mėgino organizuoti kariuomenės sukilimą prieš N. Maduro, bet nesulaukė pakankamo kariškių palaikymo.

Kaip pranešama, E. Zambrano atliko svarbų vaidmenį organizuojant nepavykusį perversmą.

Jungtinės Valstijos, kelios Lotynų Amerikos valstybės ir Europos Sąjunga kritikavo E. Zambrano areštą.

Atskirai Venesuelos Aukščiausiasis Teismas anksčiau apkaltino dar tris įstatymų leidėjus, parėmusius J. Guaido sukilimą, kuris išprovokavo dvi dienas trukusius smurtinius susirėmimus tarp saugumo pajėgų ir protestuotojų.

Generalinis prokuroras Tarekas Williamas Saabas sakė, kad per šiuos susirėmimus žuvo šeši žmonės.

Minėti trys parlamentarai – Freddy Superlano, Sergio Vergara ir Juanas Andresas Mejia – kaltinami valstybės išdavimu ir sąmokslu.

Iš viso dėl paramos J. Guaido jau apkaltinta 10 opozicijos parlamentarų: antradienį Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad bus teisiami kiti septyni deputatai.

Netrukus po šio pranešimo konstitucinė asamblėja, kuri iš esmės automatiškai pritaria režimui, panaikino šių septynių įstatymų leidėjų teisinę neliečiamybę.

J. Guaido neliečiamybė buvo panaikinta balandžio 2 dieną.

Konstitucinė asamblėja, kurią N. Maduro įsteigė norėdamas nustumti į šalį Nacionalinę Asamblėją, yra sakiusi, kad sustabdys visų sukilimą parėmusių parlamentarų neliečiamybę.

Antradienį po kaltinimų pirmiems deputatams J. Guaido sakė, kad vyriausybės „vienintelis atsakas... yra persekioti, nes jie nebevaldo, nes jie nebevadovauja“.

Venesuela penkerius metus kenčia nuo recesijos, paskatinusios nuo 2015 metų daugiau kaip 2,7 mln. žmonių pabėgti nuo skurdo, hiperinfliacijos, maisto deficito ir nesaugumo, rodo Jungtinių Tautų skaičiai.

Trečiadienį N. Maduro perspėjo dėl galimos „karinės eskalacijos“ su J. Guaido remiančia kaimynine Kolumbija, Bogotai apkaltinus Venesuelą savo teritorijoje teikiant prieglobstį kairiųjų partizanams.