Dėl mokesčių Nausėda mato du pasirinkimus
Kalbėdami apie mokesčius Lietuvoje kandidatai į prezidentus teigė suprantantys, kad norint surinkti daugiau pinigų į biudžetą ir užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę, gali tekti didinti ar įvesti naujus mokesčius.
Vis dėlto, įsitikinusi I. Šimonytė, pirmiausiai esą reikėtų sutarti ir išsiaiškinti, kokių paslaugų lietuviai tikisi ir kokią dalį nuo BVP tam galima skirti.
„Visos mokesčių pertvarkos, kurios Lietuvoje vyksta, jos vyksta tik viena kryptimi, ir ta kryptis yra – reikia mažinti mokesčius. Bet kai mes diskutuojame, o kas už mokesčius yra išlaikoma, – švietimas, sveikatos apsauga, socialinė apsauga – tada kryptis yra visiškai priešinga, bent jau pažadų lygmeniu visko turėtų būti oriai.
Akivaizdu, tą sakiau ir sakysiu, kad mes vis dėlto turime grįžti prie pradinio taško, pastatyti diskusiją ant kojų ir diskusiją ant kojų pastatysime tik tada, kokio masto yra viešas įsipareigojimas mūsų visų vieni kitiems dėl tų bendrųjų paslaugų ir kaip tada tai turėtų būti finansuojama. Ir aš neatmetu, kad tai reiškia, kad teks daryti mokesčių pakeitimus“, – teigė I. Šimonytė.
Tuo tarpu G. Nausėda pasisakė už progresyvesnį GPM, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu Seime esančios partijos mokesčių klausimu visiškai nesutaria, todėl Lietuva esą turi rinktis tarp dviejų kelių, kuriais nori eiti spręsdama mokestinius klausimus.
„Dabar mes turime nemalonų pasirinkimą – arba stabdyti mokesčių reformą ir visiškai sujaukti bendrą vaizdą, verslininkai turbūt sakytų – tai kas čia vyksta, mes mokesčių reformą dar kartą reformuojame o ant jos dar kartą reformuojame – ar vis dėlto sutikti, kad tai, kas padaryta, padaryta ir vardan to ekonominio, finansinio stabilumo mes tiesiog mokestinių korekcijų dabar, bent jau iki 2021 m., nesiimame“, – teigė G. Nausėda.
Pašiepė Skvernelio pažadą dėl 400 eurų pensijos
„Sieksiu, kad kitų metų liepos pirmą dieną vidutinė senatvės pensija būtų ne mažiau kaip 400 eurų. Kalbat apie orios senatvės programą, labai svarbu kokybiška sveikatos priežiūra, kokybiškos paslaugos regionuose“, – pristatydamas savo prezidentinę rinkimų programą kalbėjo Saulius Skvernelis.
DELFI skaitytojas debatų dalyvių taip pat paklausė, kaip jie vertina tokį premjero pažadą ir koks jų požiūris į pensijų didinimą. I. Šimonytė priminė, kad pensijų didėjimą lemia Lietuvoje veikiantis indeksavimo įstatymas ir pabrėžė, kad tai niekaip nepriklauso nuo to, kokį postą užima ar užims S. Skvernelis.
„Man atrodo, Lietuvoje jau treti metai galioja indeksavimo įstatymas, kuris numato, kad pensijos ateinančiais metais yra indeksuojamos pagal darbo užmokesčio augimo ir kainų augimo tam tikrą mišinį. Kad nebūtų čia labai didelių iliuzijų, tai, kadangi ekonomika auga, darbo užmokesčio fondas auga, tai kitais metais pensijos bus indeksuojamos nepriklausomai nuo to, ar prezidentu, ar premjeru bus Saulius Skvernelis, ar kas nors kitas, ar iš viso gal nebus premjero, jeigu ponas Karbauskis įvykdys savo grasinimus. Kadangi šiandien vidutinė pensija, turint būtinąjį darbo stažą, yra 363 eurai, kitais metais planuojamas darbo užmokesčio augimas yra maždaug 7 proc. (...), tai aš labai ramiai galiu pasakyti, kad su nedideliu užmetimu premjeras Skvernelis pasakė tai, kas įvyks ne dėl jo, o nepaisant jo“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Tuo tarpu G. Nausėda premjero pažadus įvertino dar griežčiau ir pavadino juos „apgaule“.
„Tai, ką šiuo metu daro premjeras, yra paprasčiausia apgaulė, nes saviapgaulės čia turbūt neįmanoma rasti, nes jis puikiausiai supranta, kad tie 400 eurų bus vis tiek pasiekti. (...) Turbūt žmonės pirmiausiai turėtų suvokti, kad ne premjeras šiuo atveju yra tas geradarys, Senelis šaltis, kuris atsinešė didelį maišą ir dalina pensijas, bet pensijų indeksavimo įstatymas“, – teigė G. Nausėda.
Abu kandidatai debatuose taip pat sutarė, kad vienintelis būdas mažinti kainas yra konkurencijos didinimas. Anot G. Nausėdos, tam reikėtų sudaryti smulkaus verslo skatinimo strategiją. Dabartinių valdančiųjų siūlymą įvesti „vaučerius“ kandidatas pavadino „egzotišku“.
Vienas kitam uždavė klausimus
Kandidatai eterio metu taip pat galėjo vienas kitam užduoti klausimus. G. Nausėda oponentės paklausė, kaip ji apibūdintų savo pažiūras, kaip konservatyvias ar vis dėlto liberalias.
„Vienas turbūt iš tokių pamatinių dalykų, kas yra svarbu konservatoriui, ir tuo požiūriu tikrai man šios vertybės yra svarbios, kad tai, kas gerai veikia, neturi būti laužoma ir neturi būti keičiama. Jeigu mes kalbame apie grandinę – individas, bendruomenė, valstybė – aš esu tas žmogus, kuris mano, kad vien kaip individai mes daugelio klausimų išspręsti negalime, nes tai yra nelygios galimybės“, – teigė I. Šimonytė.
Kandidatė pridūrė, kad ji sutinka su krikščionišku požiūriu, jog žmonės yra atsakingi vieni prieš kitus, tačiau tai esą niekaip nesikerta su jos požiūriu, pavyzdžiui, kad reikia dekriminalizuoti bausmes dėl lengvųjų narkotikų.
I. Šimonytė G. Nausėdos paklausė, kaip šis siektų proveržio švietimo sistemoje ir mokinių raštingume, kurį mini savo programoje. G. Nausėda tikino, kad reikėtų optimizuoti mokymo įstaigų tinklą.
„Aš manau, kad pirmiausiai mes turime optimizuoti mokyklų ir mokymo įstaigų tinklą, kad jis atlieptų šiandieniniams mūsų poreikiams. Mūsų mokymo paslaugų kokybė yra labai išsibarsčiusi (...), tai aš už tai, kad būtų optimizuojamas tinklas, kad neatsitiktų taip, kaip dabar yra, (...) kuomet pasižiūri į paslaugų kokybę arba į mokytojų krūvį, t.y., kiek mokinių vienas mokytojas turi, tai skaičiai iš tikrųjų yra neguodžiantys“, – teigė G. Nausėda.