Pasak Vyriausybės vadovo, neslepiančio, kad pozityviai vertina galimybes kalbėtis su Baltarusija dėl branduolinės saugos klausimų, kai Astravo AE bus baigta, Lietuvos pagrindinis siekis turėtų būti įgyti įrankius, leidžiančius sekti situaciją nesaugia laikomoje atominėje elektrinėje.
„Aš nepasiūliau Baltarusijai bendradarbiavimo, aš gavau tokį atsakymą, kuriame kviečia diegti bendras stebėjimo sistemas, monitoringo sistemas, jeigu ta elektrinė pradės veikti. Tai jeigu ji pradės veikti, tai specialios įrangos Astravo elektrinėje turėjimas, leidžiantis realiu režimu matyti galimus incidentus, galimą radioaktyvaus fono kitimą, yra labai svarbus“, - žurnalistams Seime aiškino premjeras.
Pasak S. Skvernelio, toks bendradarbiavimas tikrai nelegitimizuos elektrinės, kurios saugumo klausimą Lietuva garsiai kelia tarptautinėje erdvėje.
„Tai tikrai nelegitimizuoja elektrinės. Tikriausiai geriausia nieko nedaryti... Ir jeigu įvyktų incidentas (reikėtų. - ELTA) apgailestauti, reikšti užuojautas, būti susirūpinusiems. Aš manau, kad mes turime užtikrinti savo interesą. Turime žinoti viską, kas ten vyksta realiu režimu“, - apibendrino S. Skvernelis.
Išankstiniuose rinkimuose antradienį balsavusi prezidentė pakomentavo Baltarusijos atsaką S. Skverneliui, kovo pradžioje laišku Baltarusijos ministrui siūliusiam vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.
Pasak D. Grybauskaitės, tai, kad Baltarusija atmetė S. Skvernelio pasiūlymą, buvo tikėtinas žingsnis. Kartu, pabrėžė prezidentė, bet koks bendradarbiavimas su Baltarusija Astravo AE klausimu prisidės įteisinant nepageidaujamą objektą šalia valstybės sienos.
„Bet koks sutikimas dalyvauti ir kurti bendras institucijas reikštų Astravo atominės elektrinės legitimizaciją, o tai reiškia, kad surišame savo rankas ir negalėtume reikalauti iš Baltarusijos uždaryti šią elektrinę. Užtikrinti saugumo šioje elektrinėje neįmanoma, nes pagal ESPO sprendimą ne paties saugumo problema, o tai, kad aikštelė yra pasirinkta nesaugi. Tai reiškia, kad ši elektrinė apskritai negali būti veikianti, ir toks turėtų būti Lietuvos politinis tikslas“, - balsavusi išankstiniuose rinkimuose antradienį sakė D. Grybauskaitė.
Baltarusijos atsakyme Lietuvai kaimyninės valstybės premjeras Sergejus Rumasas teigia, kad statyti dujų elektrinę, kaip ragino S. Skvernelis, vietoje atominės nėra tikslinga nei techniškai, nei ekonomiškai.
ELTA primena, kad Baltarusija kartu su rusų inžinieriais stato AE netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmasis elektrinės energinis blokas, planuojama, pradės veikti šių metų pabaigoje, antrasis - 2020-aisiais.
Lietuvoje nuo vasario pradžios įsigaliojo naujos elektros jungčių pralaidumą reguliuojančios taisyklės ir metodika. Anksčiau buvusio garantuoto 200 MW pralaidumo ties Lietuvos-Baltarusijos siena neliko, nustatyta, kad perkant elektrą prioritetas teikiamas komerciniams srautams tarp ES šalių narių.
Šios taisyklės galios tol, kol pradės veikti Astravo AE. Po to Baltarusijos elektros energija į Lietuvą nebus įleidžiama.
