Privačiame sektoriuje aukščiausios kvalifikacijos specialistai sudarė 38 proc. dirbančių asmenų, viešajame sektoriuje - 68 proc. Atlyginimai viešajame sektoriuje labiausiai augo gydytojams (18 proc.) ir mokytojams (14 proc.).

Kaip paskelbė Užimtumo tarnyba, praėjusių metų pradžioje šalyje buvo 1,37 mln. užimtų gyventojų, iš kurių - 27 proc. (373,5 tūkst.) dirbo viešajame sektoriuje - 10,3 tūkst. mažiau nei ankstesniais metais. Šiems pokyčiams įtakos turėjo įgyvendinamos švietimo ir sveikatos sistemų reformos, optimizuojamos valstybės tarnybos funkcijos.

Daugiausia viešojo sektoriaus darbuotojų dirbo švietimo srityje, taip pat tik viešajam sektoriui būdingose viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklose. 68 proc. visų viešojo sektoriaus darbuotojų - aukštos kvalifikacijos specialistai ir vadovai.

Pernai Užimtumo tarnybos registre darbdaviai pateikė 228,4 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų - 16,5 tūkst. (7,2 proc.) registravo viešojo sektoriaus subjektai. Dažniausiai ieškota slaugytojų ir jų padėjėjų, socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų, lopšelių-darželių auklėtojų, taip pat įvairių dalykų mokytojų. Didžiausias įsidarbinimo galimybes turėjo pradinio ugdymo, anglų kalbos, lietuvių kalbos, matematikos mokytojai.

Išanalizavus darbo jėgos paklausą viešajame sektoriuje pagal šalies savivaldybes, pastebėta, kad didesnę dalį viešasis sektorius sudarė mažose savivaldybėse, kur veikiančių įmonių skaičius nedidelis, nėra išvystyta pramonė. Praėjusiais metais Neringos savivaldybėje 43 proc. visų registruotų darbo pasiūlymų sudarė viešojo sektoriaus įstaigų pasiūlymai. Dvigubai didesnė nei vidutinė šalyje darbo jėgos paklausa užfiksuota Rietavo, Varėnos, Kalvarijos ir Skuodo savivaldybėse. Mažiausias galimybes įsidarbinti viešajame sektoriuje turėjo gyvenantieji Alytaus rajone, Pagėgiuose, Panevėžio rajone, Druskininkuose, Kupiškio, Širvintų, Lazdijų rajonuose.

Pernai į Užimtumo tarnybą kreipėsi 253,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų - 16,3 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų (6,4 proc. visų bedarbių). Pastebima, kad 68 proc. viešajame sektoriuje dirbančių asmenų užima aukštojo išsilavinimo reikalaujančias darbo vietas, o tarp darbo netekusių asmenų tik 28 proc. turi aukštąjį išsilavinimą.

Derindama darbo rinkos pasiūlą ir paklausą, Užimtumo tarnyba organizuoja profesinį mokymą - praėjusiais metais mokymosi parama pasinaudojo ir pagal įvairias profesinio mokymo programas pradėjo mokytis 16,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Iš visų dalyvavusių profesiniame mokyme - 1,3 tūkst. buvusių viešojo sektoriaus darbuotojų.

12 proc. visų darbo ieškojusių ir profesiniame mokyme dalyvavusių asmenų mokėsi pagal viešajame sektoriuje trūkstamas sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų srities mokymo programas. Kas dešimtas dalyvis rinkosi verslo ir administravimo srities mokymo programas.

Praėjusiais metais tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 168,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų - iš jų 15 proc. (255 tūkst.) pradėjo dirbti viešajame sektoriuje. Dažniausiai asmenys įsidarbino pagal slaugytojo padėjėjo, lopšelio-darželio auklėtojo padėjėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, virėjo, katilinės kūriko, administratoriaus, socialinio darbuotojo profesijas. Įdarbinta įvairių dalykų mokytojų, daugiausia pradinio ugdymo ir mokytojų padėjėjų.

Kas penktas įsidarbino savivaldybių administracijose ir seniūnijose, 15 proc. - mokymo įstaigose, kas dešimtas - lopšeliuose-darželiuose, 6 proc. - gydymo įstaigose, 4 proc. - įvairiuose socialinių paslaugų centruose.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)