Taip siekiama sukurti savivaldybėms paskatas plėtoti ekonominę veiklą, pabrėžia Finansų ministerija.
„Darbo užmokesčio fondo rodiklis labai tiksliai atspindi savivaldybėje kuriamą pridėtinę vertę, taigi ir ekonominę situaciją savivaldybėje. Nuo kitų metų savivaldybės bus skatinamos imtis aktyvesnių veiksmų, kuriant sąlygas steigti verslą, kurti naujas gerai apmokamas darbo vietas, pritraukti investicijų savivaldybėje bei prisidėti prie šešėlio mažinimo“, - pranešime sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Vyriausybė 2018 m. rudenį parengė ir Seimui pateikė Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame buvo numatyta nuo 2020 m. savivaldai tenkančią dalį nuo jiems priklausančio GPM paskirstyti savivaldybėms, aktyviau plėtojančioms ekonominę veiklą.
GPM dalies suma buvo siūloma paskirstyti toms savivaldybėms, kuriose metinio darbo užmokesčio fondo rodiklio, kuris apima darbuotojų skaičiaus veikiančiose įmonėse ir darbo užmokesčio rodiklius, pokytis per metus bus teigiamas. Šis rodiklis pasirinktas, nes jis geriausiai parodo savivaldybių pastangas kurti darbo vietas, pritraukti investicijas ir (arba) skatinti verslo įmonių aktyvumą.
Seimo valdyba praėjusių metų lapkritį sudarė darbo grupę ir pavedė jai tobulinti Vyriausybės parengtą GPM paskirstymo tvarką. Šiame patobulintame įstatymo projekte išliko tie patys lėšų skyrimo tikslai ir tas pats darbo užmokesčio fondo pokyčio rodiklis, pagal kurį būtų paskirstomos lėšos savivaldybėms. Darbo grupės siūlymu, papildomos lėšos savivaldybėms bus skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Patobulintame įstatymo projekte numatoma skatinti savivaldybes, neturinčias savaiminio ekonominio augimo požymių. Kaip teigiama, tai leis sumažinti atotrūkį tarp skirtingų Lietuvos regionų bei finansiškai motyvuoti vidutinį ar mažesnį augimo potencialą turinčias savivaldybes siekti ekonominių rodiklių. Lėšos savivaldybėms bus paskirstomos, atsižvelgiant į tai, kokiai grupei pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus priskirta savivaldybė.