aA
Neseniai mokslus baigęs jaunuolis sėdo į teisiamųjų suolą už, atrodo, nekaltai atrodantį pirkinį internetu. Kaip jis pats teigė – ieškojo pigių ir patvarių natūralių dažų, tačiau teismo tokie paaiškinimai neįtikino ir už akacijos žievės įsigijimą jis buvo nuteistas už kontrabandą ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
© Shutterstock

Jaunuoliui už kontrabandą grėsė laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, o už disponavimą – iki dvejų, tačiau teismas, nors ir pripažino jaunuolį kaltu, sušvelnino bausmę ir skyrė jam laisvės apribojimą metams su įpareigojimu būti namuose nuo 6 iki 22 val. (jei tai nesusiję su darbu), taip pat per metus šimtą valandų neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros ar globos įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Akacija – paslaptingesnis augalas nei atrodo

Nors lietuviai akaciją geriausiai pažįsta kaip baltažiedį dekoratyvinį augalą, tačiau jos rūšių yra daugiau kaip tūkstantis, o ir savybių turi kur kas daugiau nei skleidžiamą kvapą.

Net ir lietuviškuose šaltiniuose galima rasti informacijos apie gydomąsias akacijos savybes, esą iš akacijų žiedų pagaminti užpilai ir trauktinės padeda numalšinti raumenų ir sąnarių skausmus, tačiau jaunuolio įsigyta akacijos dalis turėjo būti skirta ne tam.

Tyrimo medžiagoje nurodyta, kad jaunuolis iš Nyderlandų įsigijo akacijos žievės, kurioje, atlikus tyrimą, buvo rasta psichotropinių medžiagų, kurios įtrauktos į Lietuvoje neleistinų medžiagų sąrašą.

Dviejuose šimtuose gramų žievės buvo rasta kiek daugiau nei gramas dimetiltriptamino.

„Pigesni natūralūs dažai“ už 45 eurus

Teismo salėje jaunuolis tvirtino, kad nė nežinojo, kad jo įsigytoje akacijos žievėje yra psichotropinių medžiagų. Jis tikino, kad jos pirko norėdamas nusidažyti būgnus. Tiksliau – jam sintetiniai dažai esą pasirodė per brangūs, todėl pradėjo naršyti internete ieškodamas alternatyvos, kuo dažyti pigiau ir natūraliau.

Internetu parsisiuntė akacijų ir vos išvengė kalėjimo
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Vaikinas pasakojo, kad naršydamas internete rado informacijos apie dažančias akacijos savybes. Jos žievė turėjo suteikti audiniams ir jo būgnams rudą spalvą.

Radęs tai, ko ieško, vaikinas norimą prekę įsigijo elektroninėje parduotuvėje iš Nyderlandų. Už du šimtus gramų akacijos žievės sumokėjo kiek daugiau nei 30 eurų, tačiau juos reikėjo iškeisti į bitkoinus. Suskaičiavus visas siuntimo ir valiutos keitimo išlaidas, vaikinas sumokėjo 45 eurus.

Teisinosi, bet teismo neįtikino

Iš Nyderlandų į Lietuvą atkeliavusi siunta buvo sulaikyta, o jaunuoliui pareikšti įtarimai, nors viso tyrimo metu jis tvirtino, kad žievę pirko tik norėdamas nudažyti savo būgnus.

Tyrimo metu buvo paimtas vaikino nešiojamasis kompiuteris ir mobilusis telefonas. Pareigūnai, siekdami išsiaiškinti, ar vaikino versija reali - atsekė visą jo naršymo internete istoriją, kurioje pamatė, kad vaikinas internete yra ieškojęs informacijos ir apie narkotines medžiagas.

Jaunuolis neneigė, kad žino, kas yra narkotinės medžiagos, tačiau tvirtino niekada jų nebandęs, o informacijos esą ieškojo iš smalsumo.

Pareigūnai taip pat aptiko, kad jaunuolis skaitė šaltinius, kuriuose rašoma apie psichotropinį žievės poveikį, tačiau pats jaunuolis laikėsi savo ir tvirtino, kad tuose šaltiniuose ieškojo informacijos apie dažančias akacijos žievės savybes ir esą nė nepastebėjo, kad tuose pačiuose šaltiniuose rašoma apie sudėtyje esantį ir Lietuvoje draudžiamą dimetiltriptaminą.

Nuteisė, o paskui net kelis kartus švelnino bausmę

Į teismo kėdę sėdęs jaunuolis išgirdo nuosprendį – kaltas. Tačiau jam skirta bausmė buvo net kelis kartus sušvelninta.

Teismas nusprendė jį pripažinti kaltu padarius nusikaltimą pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 199 str. 3 d. ir 259 str. 1 d.

Remiantis BK 199 straipsnio 3 dalimi, „tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“.

Internetu parsisiuntė akacijų ir vos išvengė kalėjimo
© DELFI / Dainius Sinkevičius

Remiantis BK 259 strapsnio 1 dalimi, „tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.

Tačiau teismas, bausdamas pagal BK 199 str. (kontrabanda) 3 d., pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo motyvus, bausmę sušvelnino iki laisvės apribojimo pusantrų metų būnant namuose nuo 6 val. ryto iki 22 val. ir išdirbti šimtą valandų sveikatos priežiūros ar globos įstaigose.

Pritaikius tą patį straipsnį iš karto buvo sušvelninta bausmė ir už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Vėliau subendrinta bausmė buvo dar kartą sušvelninta pritaikius BK 63 str.

Teismas švelnino bausmę tol, kol jaunuolio laisvė su nurodytomis valandomis ir įpareigojimu dirbti viešuosius darbus buvo sutrumpinta iki metų.

Majauskas: kai išimtys tampa taisyklėmis, akivaizdu, kad sistema veikia ne taip, kaip turėtų

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narys Mykolas Majauskas, siekiantis, kad būtų sušvelnintos bausmės už nedidelio kiekio kontrabandą, šioje istorijoje įžvelgia šviesią pusę – jaunuolis nebuvo pasiųstas už grotų, tačiau, Seimo nario teigimu, sistema veikia netikslingai, nes siuntoje buvo vos gramas draudžiamos medžiagos.

„Visoje atsisiųstoje žievėje tebuvo gramas narkotinės medžiagos dimetiltriptamino, tačiau jo užtektų jaunuolį pasodinti už grotų iki 10 metų. Galima tik džiaugtis, kad teismai Lietuvoje net ir šioje itin toksiškoje temoje yra išlaikę racionalumo pamatus, siuntą atsisiųsti bandęs jaunuolis atsipirko kur kas lengvesnėmis laisvės apribojimo bausmėmis. Tačiau tai leidžia padaryti tik Baudžiamojo kodekso išimtys, o ne patys straipsniai, reglamentuojantys panašias veikas. Kuomet išimtys tampa taisyklėmis, akivaizdu, kad sistema veikia ne taip, kaip turėtų“, – kalbėjo Seimo narys.

M. Majauskas įžvelgė ir tikėtiną vaikino norą apsukti istoriją kita linkme, tačiau vis tiek tvirtino, kad griežčiausios bausmės skyrimo atveju tai esą būtų buvę absurdiška.

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Domantas Pipas

„Kaltinamojo istorija yra nuosekli, su nuorodomis, pagrindžiančiomis jo minėtą galimybę atsisiųstas medžiagas naudoti dažų gamybai. Ar ji yra tikra, ar tik išgalvotas alibi, iki galo įrodyti neįmanoma, tačiau vien jos egzistavimas įrodo perteklinių bausmių poveikį ir kaltinamiesiems, ir visai teisėsaugos sistemai, – tvirtino Seimo narys. – Siekdami išvengti absurdiškai griežtų bausmių, žmonės priversti teisintis absurdiškais būdais, o teisėjai ir tyrėjai – tokių istorijų klausytis ir jas vertinti.“

Seimo nario teigimu, situacija nėra normali: „Tai pripažįsta ir aukščiausio lygio Lietuvos teisininkai, muitinės pareigūnai, prokurorai“.

Jo teigimu, jei būtų pakeistos galimos bausmės už mažo kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą, būtų palengvintas teismų darbas.

„Kol Lietuvoje ši situacija nesikeis, tol nesikeis ir panašios į šias dažų siuntimo istorijos, o vienos pagrindinių Lietuvos institucijų privalės švaistyti savo dėmesį nesąmonėms. Išeitis – akivaizdi, tereikia valios imtis pokyčių“, – tvirtino M. Majauskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.