Prancūzijos sostinėje trečiadienį prognozuojamas lietus, o ketvirtadienį – liūtys, skelbia BBC.
Katedros skliautai, kurių dalis per gaisrą įgriuvo, jau ir taip permirkę po gaisro gesinimo.
Architektai baiminasi, kad 800 m. katedra dar labiau nukentės nuo smarkių liūčių. Vyriausiasis Dievo Motinos katedros architektas Philippe‘as Villeneuve‘as pasakė Prancūzų televizijos kanalui BFMTV, kad šiuo metu didžiausias prioritetas yra uždengti pastatą apsauginiu brezentu.
„Sijos jau yra, brezentas gabenamas. Alpinistai, kurie dengs pastatą brezentu, pasiruošę, pastoliai parengti“, – pasakė jis.
Planuojama katedros stogą uždengti didžiuliu, specialiai sukonstruotu „skėčiu“, kuris turės savo smailę ir saugos statinį visą laiką, kol bus vykdomi rekonstrukcijos darbai.
Vis dėlto skėčio konstrukcija vis dar nėra parengta, o artėjančios liūtys yra per didelė grėsmė, kad galima būtų ilgiau laukti.
DELFI primena, kad Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nusiaubęs didžiulis gaisras, remdamasi šaltiniais policijoje savaitgalį pranešė televizija CNN.
Policijos pareigūnai peržiūrėjo daugybę gaisro vaizdo įrašų bei nuotraukų ir mano, kad gaisro židinys buvo centrinėje katedros dalyje, netoli smailės pagrindo.
Pasak CNN šaltinių, gaisrą tiriantys pareigūnai skiria ypatingą dėmesį gotikos architektūros šedevro priešgaisrinės apsaugos sistemai: manoma, kad jos jutikliai galėjo veikti netinkamai. Tokia išvada daroma, nes katedros saugos tarnyba gaisrą pastebėjo tik tuomet, kai liepsnos aukštis jau siekė beveik tris metrus.
Anksčiau buvo pranešta, kad katedros priešgaisrinė signalizacija suveikė du kartus, tačiau pirmą kartą darbuotojams nepavyko aptikti ugnies. Kad pastatas dega, tapo akivaizdu tik po 23 minučių, kai signalizacija įsijungė antrą kartą.
Anot CNN, tyrėjų dėmesį taip pat patraukė rekonstrukcijos darbams įrengti liftai. Per gaisrą, kuris prasidėjo nuo pastolių, įrengtų virš stogo dėl restauracijos darbų, nugriuvo Prancūzijos sostinės simboliu laikomos katedros smailė, įgriuvo stogas.
Pačiame sostinės centre stovinti šventovė – vienas garsiausių Europos architektūros paminklų – buvo statoma Paryžiaus vyskupo Maurice'o de Sully (Moriso de Siuli) iniciatyva nuo 1163 iki 1345 metų.
XIX amžiuje gotikinė katedra buvo restauruota: sutvarkytos skulptūros, nukentėjusios per Prancūzijos revoliuciją, pastatyta nauja smailė. Victoro Hugo romane aprašytoje Paryžiaus Dievo Motinos katedroje kasmet apsilankydavo apie 14 mln. žmonių.
