Sulaukiau. Pažiūrėjau iki galo. Kantriai. Norėjau išjungti. Ir ne kartą. Bet vis dėlto pažiūrėjau iki galo. Ir nė velnio nesupratau – kas po velnių čia per DEBATAI buvo? Kas gi čia iš vis per nesąmonė, savęs klausiau. Kur politinė diskusija, kur kova argumentuojant, kur elementarus kandidatų veidų atsiskleidimas?!
Kandidatai į Respublikos Prezidentus toje laidoje dalyvavo, tačiau ar ten vyko debatai – ne. Tie matyti debatai varė į neviltį. Lygiai taip pat, kaip ir visos tos kandidatų agitacinės kalbos, kurias girdime per radiją. Tfu, nusispjoviau (mintyse). Tada ėmiau abejoti savo sveika nuovoka ir pasiaiškinau su labiau išmanančiais.
Visų pirma, paklausiau, ar žiūrėjo. Sako, kad ne. Tada atsakiau jiems, kad ir gerai, nes nieko neprarado, būtų nieko naudingo nesužinoję ir neišsiaiškinę, ko negalėtų perskaityti kiekvieno iš kandidatų reklaminiame lankstinuke. Uždaviau klausimą - kas jų nuomone yra debatai? Visi atsakė tą patį ir tik patvirtino mano įsivaizdavimą apie tai, kas yra, kaip atrodo ir kaip realiai turi vykti debatai. Žodynas, kaip kiek vėliau po mano pokalbių su išmaniaisiais žmonėmis, paaiškėjo, irgi palaikė mano nuomonę (debatai – oficiali diskusija tam tikru klausimu viešame posėdyje ar teisėkūros asamblėjoje, kur aptariami prieštaringi argumentai ir kurie paprastai baigiasi balsuojant. Sinonimai: diskusija, keitimasis nuomonėmis, diskursas, pasitarimas, ginčas, žodžių karas). Iki tol matytos užsienyje vykusių priešrinkiminių debatų laidos irgi atitiko mano viziją, kas tokie yra debatai.
Tai, ką regėjau per LRT, buvo panašiau į anoniminių knygų skaitovų susibėgimą. Net pavadinimą ekspromtu sugalvojau – Anoniminių Knygų Skaitovai: tiems, kam virš keturiasdešimt. Tie debatai tai kaip koks eilinis AKS susibėgimas, kur aptariamas naujas, populiarus ir visus masinantis romanas. Kiekvienas ten turi savo nuomonę ir įsivaizdavimą apie jį, tačiau visi draugiškai pritariamai linkčioja ir išklauso savo oponentą ir tik su retomis išimtimis (jei oponento nuomonė paliečia asmeniškai) išdrįsta oponuoti. Ir nors čia tėra draugiškas susibėgimas, tačiau vis tiek nesinori rizikuoti nusišnekėti ir retas, kuris išdrįsta kalbėti daugiau minučių nei yra numatyta privaloma tvarka. Visi pasisako, visi (su retomis išimtimis) su viskuo sutinka ir nieko galiausiai nepaaiškėja. Tada visi išsiskirsto kas sau – nykiai praleidę savo laiką. Tačiau vis dėlto patenkinti faktu, kad yra šio prestižinio būrelio dalimi. Kuo nepanašūs šie debatai į mano fikcinį AKS ar kokį realiai egzistuojantį panašų darinį – susiėjimą ir pasišnekučiavimą pasirinkta tema? Net kai kuriose komercinių televizijų pokalbių laidose gali išgirsti vieną kitą dėmesio vertą mintį (na bent jau nustebti dėl dalyvių minčių drąsos tenka neretai).
Štai kokį įspūdį man paliko ir kokio lygio „susiėjimu“ atrodė šie LRT studijoje vykę debatai. Eilinis nusivylimas. Apmaudu, kad praleidžiama proga atskleisti rinkėjams, leisti pamatyti, išsiaiškinti apie kandidatus DAUGIAU. Praleidžiama proga rinkėjui tinkamai pasirinkti SAVO kandidatą. Tinkamas debatų formatas ir tinkamai užduoti netikėti, drąsūs, provokuojantys klausimai atvertų tokią galimybę. Deja, nebesitikiu nieko panašaus išvysti dabartiniame Lietuvos rinkiminiame fone bent jau artimiausiu metu. O gaila.