Turgus, mugė, jomarkas ar kermošius? Nors sakoma, kad kaip bepavadinsi, nepagadinsi, vilkyškiečiai turgų lanko kiekvieną savaitę, o mugės su kiniškais blizgučiais jiems nepatinka.
Dvaro kiemas – smagiam bendravimui
Vokiškame krašte tradiciškai rengiamas jomarkas. Ne bet koks, o toks, apie kurį garsas per visą kraštą nueina. Todėl šiemet į Vilkyškių dvaro kiemą smagiai pasibūti, dovanų šventėms nusipirkti, vietinių kultūros darbuotojų duomenimis, bendruomenė susirinko septynioliktą kartą. Tradiciškai šis kraštas sulaukė ir svečių, atvykusių apsipirkti iš Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Jurbarko ir net Klaipėdos.
Kodėl jomarkas? „Todėl, kad turgus ir mugė – tik pirkti ir parduoti, o mūsų žmonės pasiilgo bendravimo, nori švenčių, linksmybių, šilto žodžio, kaimyno kumštelėjimo, gardaus kąsnelio šventėms. Kiekvienas čia ras sau užsiėmimą: kas seną draugą susitiks, kas išsikalbės besiderėdamas, kas naudingą daiktą įsigis, o kas ir pinigėlių užsidirbs“, - sakė Vilkyškių seniūnas Darius Jurkšaitis, linkėdamas visiems susirinkusiems naudingų pirkinių ir geros prekybos.
Už tris – tik euras
O pirkti tikrai buvo ką, nes vokiška Mažoji Lietuva turi savo spalvas ir šarmą. Vietoj brangių rinkliavų bendruomenė prašo prizams skirti atvežtų prekių, todėl nesikandžioja ir jų kainos. Kur dar prieš Velykas galėtum už eurą tris naminių vištų kiaušinių margučius nusipirkti?
Ūkininkė Dalė Šileikienė iš Stygliškių kaimo jų primargino visą krepšį. Iš smagumo, kaip pati sakė, ir kad būtų ką ant stalo pasidėti. „Dalės kumpiai“ – skelbė gražiai išraitytas užrašas, nes moteris visą jomarką kadagio dūmu pakvėpino. Klysta manantys, kad tai jos verslas. Šį pavasarį ūkininkė paskutinę kiaulę papjovė, todėl kumpelius ir lašinius jomarke akimirksniu pardavė. Niekas už nemažą mėsos gabalą jai 6 – 9 eurų nepagailėjo.
Greta įsitaisiusi „giros deivė“ Sigita už puslitrį duona kvepiančio gėrimo prašė eurą. Sakė, užteks už cukrų, mieles ir duoną: gaivų gėrimėlį vien savo reikmėms raugia, todėl darbo ir laiko neskaičiuoja.
Kaip ir bendruomenės virėja Nijolė, maišiusi pilną katilą tirštos kopūstienės. Už du eurus dar ir gerą naminį dešrigalį įritindavo. Ko ne pietūs? Šitaip pasisotinus, smagu ir pirkti.
Dovanoms – zabrusas ir džiovinukai
Ką pirko vietiniai vilkyškiečiai tradiciniame pavasario jomarke? Kaip sakė seniūnas - dovanų ir skanesnį kąsnį.
Obuolių sūrio su riešutais, spanguolėmis ar čili pipirais, Šilalėje gyvenančių Andrijauskų dar rudenį išvirto ir per žiemą džiovinto. Vaisių ir daržovių džiovinukų, pagamintų jurbarkietės Jolantos Taroziernės. Vitaminų ir mineralų bomba vadinamo zabruso ir medaus desertų iš Mociškių palivarko, kuriam vadovauja ką tik kadenciją baigęs Pagėgių vicemeras Sigitas Stonys. Dar – ūkininko Algirdo Macijausko „Gaurės uogų“ džiovintų juodųjų serbentų juostelių, uogienių su šokoladu ar jėgas atgauti padedančių sulčių.
Ir kepinių. Ne iš visos Lietuvos suvežtų daug kartų ragautų pyragų, o tikrų delikatesų: naminių meduolinių grybukų ir braškyčių, sviestinių persikėlių, biskvitinių riešutų su karamele. Už puskilogramį – 5 eurai, o didelis meduolinis margutis – tik euras arba du.
Prie tokių vaišių ekologiškos arbatos pakelį šventėms – pati geriausia dovana. Ir kaip gali nepirkti, kai Kriokiškių laukuose surinktų vaistažolių mišinių receptūrą „Vilkyškių arbatoms“ kuria pats liaudies medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius.
Išgarsėjo Aleknavičienės avis
Prisipirkę visko, visko, ko kasdien parduotuvėje nerasi, jomarko dalyviai ieškojo pramogų. Organizatorių loterijoje beveik nebuvo pralaimėjusių, ant tako vaikai piešė margučius, vyrai varžėsi, kad daugiau kartų iškels 6 kg sveriantį „Vilkyškių pieninės“ sūrį.
Netrūko norinčių bent jau žvilgsniu paglostyti senovinius automobilius ir nusifotografuoti prie motociklų, pasidžiaugti ūkininkės Laimos Aleknavičienė iš gretimo Keleriškių kaimo atgabenta avyte su ką tik atvestais ėriukais. Iš rankos grūdus rupšnojanti Lietuvos juodgalvė tapo visų jomarko lankytojų numylėtine: paaiškėjo, kad net nedideliame miestelyje gyvenantys vaikai nėra matę mažų ėriukų.
O jau triukšmo, būdingo jomarkui, tai ir išvis netrūko. Iki pat pavakarių dvaro kieme skambėjo muzika ir šurmuliavo pramogų per žiemą pasiilgę vilkyškiečiai. Kad Didžiąją savaitę galėtų lengva širdimi panirti į susikaupimą ir būties trapumo apmąstymus.
