Ir abi pusės labiau siekė savo politinių tikslų, nei rūpinosi valstybės interesu.
Ši Vyriausybė tikrai nėra blogiausia, ką esame matę nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Pavyzdžiui, urėdijų reforma ar iš šešėlio ištrauktų pinigų nukreipimas bendram labui – valdantieji per dvejus su puse metų įvykdė tai, kas nepavyko ar kam nesiryžo daugelis iki jų buvusiųjų valdžioje.
Prisiminkime, kad opozicijoje esančios partijos 2008-2016 m. buvo valdančiosios ir turėjo 8 metus reformoms vykdyti. Deja, reikia pripažinti, kad tokių nelabai buvo. Bet buvo sprendimų, kai ekonominio škvalo 2008 m. akivaizdoje valstybės laivo dugnas buvo kamšomas į atsiradusią angą kojomis žemyn sukišant pensininkus ir biudžetinių įstaigų darbuotojus.
Kitą vertus, transliuojamas valdančiųjų džiaugsmas „didžiais pokyčiais“, kuriuos įgyvendina Vyriausybė ir Seimo dauguma, tai akivaizdus bandymas padažyti žolę žaliai.
Taip, ši Vyriausybė aktyviau už kitas stengiasi įgyvendinti savo programą ir tai yra didžiausias jos pliusas.
Minusas yra tai, kad dauguma to, ką Vyriausybė vadina reformomis, nesprendžia svarbiausių Lietuvos problemų. Mokesčių, pensijų, sveikatos, švietimo, darbo apmokėjimo reformos labiau panašios į vežimo truktelėjimą beveik teisinga kryptimi, nei į ryžtingą mostą pavadžiu valstybę vežti turinčiam arkliui, jei jau kalbame šalį vadeliojančių valstiečių terminais.
Ir tai yra kur kas didesnė bėda nei premjero nuolatinis siekis pasigirti visais įgyvendintais pažadais.
Bėda, nes tai, kas pristatoma kaip reformos dažnai yra tik jų imitacija. Kas pristatoma, kaip judesys, yra tik truktelėjimas.
Būkime sąžiningi patys prieš save – Vyriausybės programoje esančios priemonės gerovės valstybės nesukurs. Skurdas ir nelygybė – gilios žaizdos mūsų šalyje, kurias reikia skubiai gydyti, kad galutinai nenukraujuotumėm. Šiuo atveju kertinis sprendimas – šalies biudžeto pyrago didinimas. Vyriausybės ambicija čia itin menka – šalies biudžetą didinant tokiu tempu, kurį savo programos įgyvendinimo plane numato Vyriausybė, ES vidurkį pasiektumėm per maždaug 25 metus, laikant, kad ES šis rodiklis tuo metu negerės.
Kad pagyras Vyriausybė sau turėtų dalinti daug santūriau, rodo ir Europos Komisijos verdiktas – „Įgyvendindama 2018 m. šaliai skirtas rekomendacijas Lietuva padarė nedidelę pažangą“.
Tad po Vyriausybės ataskaitos išvada akivaizdi - toliau vaidinamas politinis spektaklis, kur vieni geri, kiti blogi. Pasvertas matymas yra greit uždažomas politinėmis teplionėmis ir dirbtinais skandalais. Užteks kvailinti vieni kitus. Tam nėra laiko.