Ministerijos teigimu, šios priemonės įgyvendinimas praktikoje būtų neaiškus, sudėtingas ar netgi neįmanomas, o transporto priemonės savininkas būtų privalomai kviečiamas į techninės apžiūros centrą vien pranešimų pagrindu.
Kaip Vyriausybės pažymoje teigia Susisiekimo ministerija, reikėtų numatyti privalomo atvykimo į techninės apžiūros centrą ir transporto priemonės patikrinimo mechanizmą, nėra nustatytos sankcijos už melagingus gyventojų pranešimus, taip pat neaišku, kas turės kompensuoti transporto priemonių savininkų patirtas išlaidas, jeigu pranešimai nepasitvirtins.
Aplinkos ministerija argumentuoja, kad siūlymas sukurti gyventojų pranešimo apie transporto priemonių dūmingumo sistemą paremta užsienio šalių patirtimi.
Kaip pavyzdį Aplinkos ministerija pateikia Australiją – gyventojui pranešus apie pastebėtą galimai daugiau teršiančią transporto priemonę, jos savininkas gauna pranešimą su rekomendacija pasitikrinti išmetamų teršalų kontrolės sistemos techninę būklę. Jei per pastaruosius 4 mėnesius gaunami 3 pranešimai dėl tos pačios transporto priemonės, jos savininkui perduodamas oficialus reikalavimas atlikti techninę apžiūrą.
Kaip ELTA jau rašė, Nacionalinis oro taršos mažinimas EK turėjo būti pateiktas iki balandžio 1 d. Dėl laiku nepateikto plano prieš Lietuvą gali būti pradėtos teisminės procedūros.
„Pirmiausia valstybei narei gali būti siunčiamas oficialus pranešimas, kuriame prašoma per nustatytą terminą pateikti paaiškinimą. Jei valstybės narės atsakymas nepatenkinamas arba ji visai neatsako, EK nusiunčia pagrįstą nuomonę, kurioje reikalauja, kad valstybė narė per tam tikrą laikotarpį užtikrintų atitiktį. Jei valstybė narė nevykdo pagrįstos nuomonės nuostatų, EK gali pradėti teisminę procedūrą ir kreiptis į Teisingumo Teismą“, – teigiama Vyriausybės atsiųstame komentare.
Pasak Vyriausybės, EK nusprendus kreiptis į Teisingumo Teismą, jis gali priimti sprendimą, kad valstybė narė pažeidė direktyvoje numatytus įsipareigojimus. Tokiu atveju valstybė narė privalo imtis priemonių pašalinti pažeidimą ir minėtą sprendimą įgyvendinti.
„Jei Teisingumo Teismas priima tokį sprendimą, tačiau valstybė narė vis tiek nesiima priemonių, kad užtikrintų atitiktį, EK gali tęsti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, t. y. gali vėl kreiptis į Teisingumo Teismą jau siūlydama valstybei narei skirti sankcijas už minėto sprendimo neįgyvendinimą, kurias gali sudaryti vienkartinė arba (ir) periodinė bauda. Skaičiuojant šias baudas atsižvelgiama į pažeistų ES taisyklių svarbą bei pažeidimo poveikį, pažeidimo trukmę ir valstybės narės galimybę mokėti baudą, užtikrinant atgrasantį sankcijų poveikį“, – Eltai atsakė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano tikslas - apriboti nacionaliniu mastu iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamą į aplinkos orą sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, kietųjų dalelių ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekį, siekiant įgyvendinti Lietuvai iškeltus iki 2020 m. ir 2030 m. tikslus, taip pat siekiant valdyti iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamų kitų oro teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamas 1990 m. išmestas kiekvieno jų kiekis.
Pernai liepą Aplinkos ministerijai (AM) pristačius nesuderintą su kitomis institucijomis pirminį Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą, kilo pasipiktinimas tiek visuomenėje, tiek tarp politikų. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis projektą pavadino „visišku oru“. Jis sakė, kad „toks, koks yra dabar, planas tikrai nepasieks Vyriausybės“ ir su ja nėra suderintas. Tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pats teigė sutinkantis su S. Skvernelio išsakyta kritika. Pasak K. Navicko, planas turėjo būti geriau suderintas.
Šių metų kovo 1 d. Aplinkos ministerija Vyriausybei svarstyti pateikė atnaujintą Taršos mažinimo plano projektą. Jame kai kuriuos ankstesniame variante numatytus draudimus pakeitė skatinamosios priemonės.
Kai bus patvirtintas, planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir gali būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių oro taršai mažinti.
