Toks paskyrimas galėtų sustiprinti AfD įtaką ir autoritetą. Yra įprasta, kad kiekviena Bundestage dirbanti partija turi savąjį pirmininko, šiuo atveju – konservatyvių pažiūrų politikos veterano Wolfgango Schaeuble – pavaduotoją.
AfD tvirtino turinti teisę paskirti savo pavaduotoją, kadangi ji yra dabartinės sudėties parlamento didžiausia opozicijos partija.
Partijos kandidatė Mariana Harder-Kuehnel per slaptą balsavimą gavo 199 balsus, bet 423 deputatai nubalsavo prieš jos kandidatūrą. 44 metų kandidatei šįkart būtų pakakę paprastos balsų daugumos. Per ankstesnius du balsavimo ratus buvo reikalinga 709 parlamento žemųjų rūmų absoliuti balsų dauguma.
Prieš balsavimą keli iškilūs kitų partijų įstatymų leidėjai sakė planuojantys paremti M. Harder-Kuenel. Jie argumentavo, kad AfD neturėtų būti suteikta galimybė vaizduoti savęs kankiniais.
Nepaisant pralaimėjimo, M. Harder-Kuehnel gautų balsų skaičius daugiau kaip dvigubai viršijo jos partijos Bundestage turimų vietų skaičių.
Jos kolegos Albrechto Glaserio, 2017 nominuoto pirmuoju AfD pretendentu į Bundestago pirmininko pavaduotojo pareigas, kandidatūra irgi buvo triskart atmesta, kai jis užsiminė, jog tikėjimo laisvė islamui neturėtų būti taikoma.
Prieš šiuos rinkimus M. Harder-Kuehnel stengėsi pabrėžti esanti nuosaikus balsas savo partijoje. Teisininkės išsilavinimą turinti įstatymų leidėja akcentavo remianti konservatyviasias krikščioniškąsias šeimos vertybes. Tačiau Hamburge leidžiamas savaitraštis „Der Spiegel“ pranešė, kad M. Harder-Kuehnel taip pat palaiko ryšius su savo partijos ultrancionalistų sparnu, patekusiu į saugumo agentūrų akiratį.
Šalies kontržvalgybos agentūra pastaruoju metu skyrė vis daugiau dėmesio AfD veiklai. Keli šios partijos nariai, įskaitant buvusią lyderę Frauke Petry, paliko AfD ir teigė, kad ji pasuku per toli į kraštutinę dešinę.