Kaip teigė DELFI šaltiniai Seime, audringa „valstiečių“ reakcija po to, kai susisiekimo ministras Rokas Masiulis priėmė sprendimą atleisti A. Vaitkų, tik įrodo, „kad „valstiečiai“ turėjo planų su A. Vaitkumi.“
Pats R. Karbauskis, paprašytas pakomentuoti, ar toks planas buvo svarstomas, šį scenarijų pavadino „oponentų šmeižtu“.
„Nebuvo svarstomas jokiame kontekste, jokioj apimty. Šitoj situacijoj nuraminu, jokių diskusijų tuo klausimu nėra. Jeigu kalbėtume apie Vaitkaus galimybes, gebėjimus, sugebėjimus, atsiejant nuo klausimo apie tai, ar jis gali būti premjeru, ar negali būti premjeru, tiesiog paprasčiausiai tai vienas pačių stipriausių man žinomų didelių įmonių vadovų Lietuvoje, kurio veiklos rezultatai absoliučiai yra teigiami ir įvertinami’, – DELFI teigė R. Karbauskis.
A. Vaitkaus pavardę minėjo dar vasarį
Kad A. Vaitkus galėtų pasimatuoti premjero kėdę R. Karbauskis teigė dar vasario mėnesį, prieš savivaldos rinkimus.
„Tai žmogus, kuris puikiai tvarkosi uoste, kuris, mano nuomone, tikrai laimės rinkimus Klaipėdoje“, – tvirtino R. Karbauskis. Jis taip pat nekeitė nuomonės dėl Kauno mero Visvaldo Matijošaičio. „Jei žmogus yra geras meras, galėtų būti ir geras premjeras“, – vasarį laidoje „DELFI Diena“ teigė R. Karbauskis.
Vis dėlto dabar R. Karbauskis tikina, kad šias pavardes įvardijo tik todėl, kad, jo nuomone, tai yra žmonės, kurie užimti premjero postui turi reikiamus gebėjimus, bet konkrečių planų dėl A. Vaitkaus esą nėra.
„Aš esu minėjęs šitą pavardę kaip pavardę žmogaus, kuris savo gebėjimų prasme galėtų būti vertinamas kaip žmogus galintis užimti įvairiausias pareigas. Tai yra be abejonių. Bet vėlgi tokios kalbos apie konkrečiai Vaitkų ir apie premjero postą niekada nebuvo. Tiesiog dabar nėra prasmės apie tokius dalykus šnekėti, nes, manau, ne tos problemos, ne tie rinkimai ir ne ta situacija. Tiesiog paprasčiausiai jokiam kontekste niekada tai nebuvo aptarinėjama nei frakcijoje, nei partijoje, nei kokiame nors kitame man žinomame variante“, – tikino R. Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis aiškina, kad pagrindinė priežastis, kodėl partija iki šiol partija nedėlioja jokių planų dėl galimų kandidatų premjero kėdei užimti, nenoras „pakišinėti žmonių“.
„Ne, tikrai kol kas šitas klausimas nėra sprendžiamas, kaip pasakyti, ne dėl to, kad mes netikėtume (Skvernelio pergale – DELFI), bet dėl to, kad mes tikrai turime pakankamai stiprią struktūrą nacionaliniu lygiu ir tikrai tą klausimą labai greitai galėsime išspręsti. Suprantat, realiai šiandien klausti žmogaus, šiandien kalbinti vieną ar kitą žmogų šitose aplinkybėse, kada nėra aišku, kas laimės rinkimus ir taip toliau. Tai dabar įsivaizduokit, mes kalbinam žmogų, jį įvardinam viešoj erdvėj, o laimi, sakykim, konservatorių kandidatė. Tai kas atsitiks su tuo žmogumi? Jeigu jis šiandien dirba kokioj nors įmonėje, valstybinėje ar ne, tai atitinkamai, žinant konservatorių metodus, šitam žmogui tikrai gali atsiliepti jo karjeroje ir taip toliau. Tai kam tada pakišinėti?“ – sakė politikas.
Skvernelis žadėjo pavardes, Karbauskis tam nepritaria
Į prezidentus kandidatuojantis premjeras Saulius Skvernelis kovo viduryje teigė, kad balandį ketina įvardyti bent du asmenis, galinčius pakeisti jį ministro pirmininko poste jo sėkmės rinkimuose atveju.
„Įvardysiu bent dvi pavardes tikrai balandžio mėnesį, kas galėtų realiai, pabrėžiu, realiai, užimti, jeigu reikės, ministro pirmininko poziciją (...) Po šių rinkimų, ko gero, bus nemaži pokyčiai kalbant ir apie Vyriausybę, bet kokiu atveju“, – portalo delfi.lt laidai „Dėmesio centre“ sakė S. Skvernelis.
Ministras pirmininkas teigė aptaręs galimus teikimus į premjero postą su jį prezidento rinkimuose remiančios valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku R. Karbauskiu.
Tačiau R. Karbauskio toks S. Skvernelio sumanymas nežavi: „Saulius Skvernelis sakė, kad kažką įvardins, bet aš manau, kad šitoj vietoj tai nebūtų pati geriausia idėja ką nors vardinti vien dėl to, kad,paprasčiausiai, tiesiog galbūt kaip ir man sakydavo, kurie žmonės galėtų. Tai čia irgi įvardinti gali tą patį Matijošaitį ir taip toliau, kurie tikrai pajėgtų, be abejonių. Bet tai nereiškia, kad apie tai su jais kas nors šnekėjo. Gali pasakyti, kad geru premjeru būtų Nausėda, jeigu pralaimėtų rinkimus, bet tai tikriausiai neįmanoma, nesvarstytinas variantas nei politine, nei kažkokia kitokia prasme. Čia aš to nepasakiau, čia, sakykime, teoriškai, jeigu kas nors pasakytų.“
„Valstiečių“ lyderis tikino, kad sugalvoti, kas galėtų būti S. Skvernelio įpėdiniu bus pakankamai laiko jau po rinkimų.
„Mes turėsime laiko, praeis rinkimai, bus visas birželis, visas mėnuo bus duotas partijoms ir štabams, tiems kandidatams derintis su koalicija galimas kandidatūras ir visa kita.
Aš galiu tik vieną pasakyti, jeigu taip būtų, jeigu gautųsi, kad mūsų kandidatas nelaimėtų rinkimų, tai tokiu atveju, aišku, akivaizdu, kad mūsų bus siūlomas tas pats premjeras. Tai čia akivaizdu, be abejonės“, – tikino R. Karbauskis.
Politologė: A. Vaitkaus kandidatūra užkulisiuose galėjo figūruoti
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė abejoja, ar valdančiajai „valstiečių“ partijai būtų labai palanku vėl siūlyti S. Skvernelį į ministrus pirmininkus, jei šis nelaimėtų prezidento rinkimų.
„Situacija yra bet kokiu atveju tokia gana sudėtinga ta prasme, kad, jeigu Saulius Skvernelis vis dėlto nelaimi prezidento rinkimų, tai irgi parodo tam tikrą jo silpnumą ir tas jo legitimumas gerokai silpnėja. Vėl skirti premjeru žmogų, kuris jau nelaimėjo rinkimų, na turbūt nėra pats geriausias scenarijus, nors jis irgi gali būti. Dėl to, kad to pasirinkimo irgi nėra labai daug“, – pastebėjo ji.
Politologė taip pat abejojo, ar anksčiau įvardyto Kauno mero V. Matijošaičio kandidatūra galėtų būti reali. Pasak pašnekovės, įtikinamiau, kad galvojama dėl A. Vaitkaus. Tai, pastebi R. Urbonaitė, rodo ir „valstiečių“ investicijos į šio politiko žinomumą savivaldos rinkimuose.
„Nors mes girdėjome kalbas apie Matijošaitį, bet, man atrodo, Matijošaičio atėjimas į premjerus irgi dar labai miglotas ir nežinau, kiek pats Matijošaitis tam ryžtųsi. Šalia atsiranda dar vienas būtent panašaus tipo asmuo, tai yra, to ūkiško tipažo. Pats Vaitkus tą ūkiškumą irgi labai akcentavo, būtent čia savo rinkimų kampanijoje dėjo kirtį. (...) Aš manau, kad ta kandidatūra bent jau užkulisiuose, vidiniuose partijos pasitarimuose tikrai galėjo figūruoti. Ir nepasakyčiau, kad tai būtų labai nustebinę, tuo labiau, kad būtent investicijos į Vaitkaus žinomumą, populiarumo didinimą jau buvo padarytos šitos kampanijos metu. Tik tai tiek, kad visas kortas sumaišė tyrimai, šitas atleidimas“, – situaciją analizavo R. Urbonaitė.
Anot R. Urbonaitės, tokia audringa reakcija dėl A. Vaitkaus atleidimo „valstiečiai“ jam padarė meškos paslaugą: „Vaitkui situacija kol kas yra nepalanki, nes jį ginanti pusė tai daro pakankamai neprofesionaliai. Jis pats kol kas irgi tų pareiškimų nėra labai daug padaręs. Dėl to, aš manyčiau, kad vis dėlto tas Vaitkaus atleidimas tokiomis aplinkybėmis, kokiomis tai buvo dabar padaryta, ir tai, kaip jam, pačiam Vaitkui, kenkia „valstiečių“ gynyba, kuri labiau yra ne gynyba, o dar didesnis situacijos komplikavimas, manau, tai nėra ta gera situacija.“
DELFI primena, kad sausį susisiekimo ministras R. Masiulis nušalino A. Vaitkų nuo dalies sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai dalyvavo A. Vaitkaus rinkimų kampanijoje. Po rinkimų, kovo 18 d., A. Vaitkus grįžo vadovauti Klaipėdos uostui, tačiau, kaip ELTAI sakė R. Masiulis, jis liko nušalintas nuo sprendimų, susijusių su tomis įmonėmis, su kurių vadovais galimai turėjo neskaidrių ryšių.
Kovo 25 d. ministras gavo išvadas iš Uosto direkcijos valdybos ir pranešė atšaukiąs A. Vaitkų iš pareigų. Tai buvo paskutinė A. Vaitkaus darbo diena.
Šis sprendimas sulaukė aštrios „valstiečių“ kritikos, A. Vaitkus dėl to kreipėsi į teismą. Pats R. Masiulis prakalbo apie tai, kad sprendimas atleisti A. Vaitkų jam gali kainuoti ir postą.